„Volkswagen“ sutinka su atlyginimų mažinimu mainais, kad nebus uždarytos gamyklos

„Volkswagen“ darbuotojai pasiruošę aukoti algas, kad išsaugotų darbo vietas

Vokietijos automobilių gamintojo „Volkswagen“ darbuotojai, susidūrę su didžiule gamyklų uždarymo grėsme, vadovybei pateikė netikėtą pasiūlymą. Jo esmė – sutikti su atlyginimų mažinimu mainais už garantijas dėl darbo vietų ir gamyklų išsaugojimo. Toks žingsnis prieitas trečiajame derybų su vadovybe etape, tačiau neaišku, ar to pakaks, kad darbuotojai išlaikytų savo darbo vietas.

Derybose dalyvauja apie 120 tūkst. darbuotojų iš maždaug 300 tūkst. „Volkswagen“ darbuotojų Vokietijoje^[1]. „IG Metall“ profsąjunga ir „Volkswagen“ darbuotojų taryba pareiškė, kad darbuotojai pasirengę sumažinti išlaidas darbo užmokesčiui 1,5 mlrd. eurų, jei bendrovė garantuos, kad Vokietijos gamyklos nebus uždarytos. Tokiu būdu tikimasi išsaugoti darbo vietas ir apsaugoti darbuotojus nuo masinių atleidimų.

„Volkswagen“ darbuotojų taryba teigia, kad šis pasiūlymas yra tvarus kompromisas, galintis sumažinti „Volkswagen“ nuostolius ir tuo pačiu užtikrinti darbuotojų gerovę. Tačiau, jei susitarimas nebus pasiektas iki gruodžio 1 dienos, darbuotojai planuoja pradėti masinius streikus skirtingose bendrovės gamyklose Vokietijoje. Kol kas „Volkswagen“ dar nesutiko atšaukti savo planų uždaryti gamyklas.

„Volkswagen“ gamyklų uždarymo planai kelia nerimą Vokietijos pramonės ateičiai

„Volkswagen“ susiduria su dideliais iššūkiais: lėtėjančia elektromobilių paklausa, augančia Kinijos gamintojų konkurencija ir ekonominėmis problemomis Vokietijoje. Automobilių gamintoja jau kelis sykius įspėjo apie nuostolius. Grynasis bendrovės pelnas trečiąjį ketvirtį sumažėjo beveik 64 proc., lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. „Volkswagen“ taip pat perspėjo, kad tam tikrus padalinius bei kai kurias užduotis perduos išoriniams paslaugų teikėjams.

Spalį bendrovė paskelbė planuojanti uždaryti mažiausiai tris gamyklas Vokietijoje ir atleisti dešimtis tūkstančių darbuotojų. Bendrovės vadovybė taip pat pareikalavo, kad likę darbininkai sutiktų su 10 proc. sumažintu atlyginimu.

Tai yra pirmas kartas per 87 metus besitęsiančią „Volkswagen“ istoriją, kai svarstoma uždaryti gamyklas Vokietijoje.

„Volkswagen“ pagrindinio derybininko Arne'o Meiswinkelio teigimu, šie sprendimai būtini norint sumažinti išlaidas ir išlaikyti konkurencingumą. Paskelbtame pranešime spaudai jis sakė:

„Esame labai susirūpinę dėl dabartinių automobilių pramonės tendencijų Europoje ir ypač Vokietijoje, kaip verslo vietoje.

Paskutinio ketvirčio „Volkswagen“ rodiklių pablogėjimas, ypač kalbant apie „Volkswagen“ prekės ženklą, kurio marža siekia tik 2,1 proc., gan akivaizdžiai parodo situaciją. Jei išliksime tokiame lygyje, negalėsime finansuoti savo ateities.

Sėkminga veikla yra būtina darbo vietų saugumui užtikrinti. Ir tai yra mūsų tikslas. Taigi, viena iš priemonių, kurių turime imtis – darbo sąnaudų mažinimas.“

Nepaisant tokių kalbų, Darbuotojų taryba siūlo alternatyvas, kurios padėtų sumažinti sąnaudas ir tuo pačiu išvengti gamyklų uždarymo. Pavyzdžiui, taryba siūlė, jog vadovybė turėtų atsisakyti didžiulių savo premijų artimiausius dvejus metus, o akcininkai turėtų prisiimti didesnę atsakomybę dėl bendrovės ateities. Sutaupyti pinigai galėtų būti perkelti į solidarumo fondą, skirtą atlyginimų mokėjimui tais laikotarpiais, kai gamyklos veikia mažesniu pajėgumu.

Gruodžio 1-osios streikai – signalas, kad darbuotojai nepasiduos

„IG Metall“ profsąjunga paskelbė, kad, jei „Volkswagen“ nesutiks su darbuotojų reikalavimais, nuo gruodžio 1 dienos prasidės streikai. Pirmiausia bus vykdomi įspėjamieji streikai, trunkantys kelias valandas, tačiau, jei susitarimo nepavyks pasiekti, streikai gali tapti ilgesni ir labiau organizuoti. Gruodžio 1 dieną turėtų streikuoti Volfsburge, Zalcgitere, Kaselyje, Emdene, Hanoveryje ir Brunsvike veikiančių gamyklų darbuotojai^[2].

Šios įtemptos derybos tapo pirmuoju atveju nuo 2018 metų, kai „Volkswagen“ susidūrė su potencialiais masiniais streikais. Paskutinį kartą streikai įmonėje įvyko dėl atlyginimų klausimų, kai į gatves išėjo daugiau nei 50 tūkst. darbuotojų^[3].

Profsąjungos derybininkas Thorstenas Grögeris pažymėjo, kad pagrindinis tikslas yra užtikrinti ilgalaikę darbo vietų perspektyvą, išvengti gamyklų uždarymo ir darbuotojų atleidimų. Tačiau jis taip pat pripažino, kad nuomonių skirtumai tarp darbuotojų ir vadovybės išlieka išties dideli.

Ar „Volkswagen“ vadovybė ir profsąjunga gali susitarti?

Nors darbuotojų pasiūlymas sumažinti atlyginimus ir atsisakyti premijų dviems metams gali sutaupyti iki 1,5 mlrd. eurų, „Volkswagen“ vadovybė dar turi įvertinti, ar šis pasiūlymas yra pakankamas siekiant ilgalaikių finansinių tikslų. Be to, profsąjunga reikalauja, kad akcininkai prisidėtų prie bendrų pastangų, koreguodami dividendų politiką.

Bendrovės derybininkai teigia, kad darbuotojų pasiūlymas rodo jų atvirumą bendradarbiauti, tačiau dėl sudėtingos ekonominės situacijos sprendimai turi būti kruopščiai apsvarstyti. Tuo tarpu darbuotojų tarybos pirmininkė Daniela Cavallo pabrėžia, kad darbo sąnaudos neturėtų būti vienintelis taupymo būdas. Ji ragina vadovybę parengti aiškesnę produktų strategiją ir ieškoti kitų sprendimų, kurie nesukeltų masinių darbo vietų praradimų^[4].

Ar vadovybei pavyks užtikrinti ilgalaikį bendrovės konkurencingumą ir kartu išsaugoti darbo vietas, taps aišku jau artimiausiomis savaitėmis. Kitas derybų etapas numatytas gruodžio 9 dieną.

Tačiau verta pažymėti, jog „Volkswagen“ sunkumai yra tik platesnių problemų, su kuriomis šiuo metu susiduria Vokietijos pramonė, atspindys. Sumažėjusi eksporto paklausa, auganti Kinijos gamintojų konkurencija ir lėta ekonomikos plėtra kelia nerimą dėl šalies kaip pramonės galiūnės statuso.

Be to, politinė nestabilumas šalyje, įskaitant vyriausybės koalicijos žlugimą ir galimus pirmalaikius rinkimus, tik dar labiau apsunkina situaciją. Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, kilęs iš Žemutinės Saksonijos, kur įsikūręs „Volkswagen“ centrinis biuras, taip pat susiduria su dideliu spaudimu, kad užtikrintų pramonės stabilumą.