Tėvai bruzda: ugdymo programa vaikams yra per sunki?

Dalis Lietuvos ugdymo įstaigų pripažįsta: mokymosi programos – itin sunkios

Lietuvoje tėvai ir pedagogai dažnai diskutuoja apie mokymosi programų sudėtingumą ugdymo įstaigose. Dėl to dalis mokyklinukų tėvų surėmė pečius, prabildami ne tik apie mokymosi krūvio didėjimą, susiduriant su dideliu namų darbų ir papildomų užduočių kiekiu. Taip pat kvestionuojamas ir programų turinio sudėtingumas. Ne tik tėvai, bet ir kai kurie mokytojai mano, jog tam tikros temos – pernelyg sudėtingos atitinkamo amžiaus vaikams.

Iš tiesų, tėvai socialinių tinklų grupėse kelia gają temą į aukštikalnes: pastarųjų akimis, standartizuotos programos ne visada atsižvelgia į skirtingus mokinių gebėjimus bei jų mokymosi stilius, todėl daliai vaikų per sunku pasiekti reikiamus rezultatus. Didėjantys reikalavimai jiems, kaip žinoma, taipogi sukelia psichologinį spaudimą. 

Tačiau džiaugiamasi, esą diskusijos skatina persvarstyti tai, kas dedama vaikams „į kuprines“ neatsižvelgiant į tai, jog mokinių poreikiai ir galimybės yra skirtingi.

Visi pamename: 2024-ųjų pradžioje buvo keliamas klausimas, kaip atnaujintos ugdymo programos paveiks skirtingose klasėse besimokančius mokinius. Kaip paaiškėjo, dalis tėvų – vis dar nusiteikę kovingai, baksnodami į spragas: jų nuomone, švietimo sistemos pertvarka daro meškos paslaugą, versdama tapti vunderkindais. Jei vaikai į šį naują „taktą“ nesuspėtų, nerimauja, jog gali likti antriems metams.

Dalis ugdymo įstaigų pripažįsta: mokymosi programos – iš tikrųjų yra sunkios. Tėvai, norėdami palengvinti vaikams dalią, skuba svarstyti apie mitingą. Pastarieji priduria, esą dėl naujos švietimo programos tempo, turi skubėti ne tik mokytojai, bet ir mokiniai, neturėdami laiko įsisavinti naujų temų; neva veik kiekviena nauja diena pasitinkama diktantų ar kitų formų atsiskaitymų „kruša“. 

Kad suspėti, nemaža dalis vaikų privalo mokytis papildomai. Į šį galvos skausmą, kaip žinoma, įsitraukia ir tėvai, kuriems kartu su vaiku tenka spręsti užduotis iki išnaktų.

Kovoti besiruošiantys tėvai žada surengti mitingą prieš švietimo sistemos programas

Daliai mokytojų griebiantis už galvų, tėvams šiaušiasi oda, esą jei vaikai nespės įsisavinti kurso pagal programą ir bus perkelti į kitą klasę su prastais pažymiais, jiems gyvenimas mokyklos suole taps beveik nepakenčiamu. Viena vertus, niekas nesiginčytų, jog programa turi būti pritaikyta daugumai – ne olimpiadininkams. Be to, vis dažniau susizgrimbama pasverti emocinę atžalų būklę. Psichologinė būsena, anot tėvų, gali pablogėti vaikui suvokus, kad asmeninių pajėgumų nepakanka atitikti keliamiems reikalavimams.

Nusakydami situacijos klampumą, pasipiktinimo neslepiantys suaugusieji rėžia: 

„Pirmokai kelis mėnesius praleidę pirmoje klasėje jau turi mokėti skaityti, rašyti“. Tėvai ypatingai baiminasi tolimesnių iššūkių.

„Trečios klasės mokiniai turi apsvarstyti, kodėl neveikia Alkoholio kontrolės įstatymas ir pasitaiko jį vartojančių mokinių. Jie taip pat privalo numanyti, kelintais metais priimta Vaiko teisių konvencija (visuomeninio ugdymo vadovėlio, pratybų užduotys)“, – dalijasi patirtimi internautai, svarstydami, „kokio velnio“ devynmečius apkrauti informacija, kurios jie nei supras, nei prisimins.

Vis dėlto, atsiranda boikotuojančių mitingo prieš švietimo sistemą iniciatyvą. Tokie asmenys tvirtina leidžiantys savo vaikui klysti ir neva nejaučiantys spaudimo iš mokytojų.

Nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. atnaujintos visų dalykų programos buvo pradėtos diegti 1, 3, 5, 7, 9 klasėse bei III gimnazijos klasėse, įtraukiant fiziką nuo 8 klasės, o likusiose klasėse – nuo 2024 m^[1]. 2023 m. švietimo pagalbą savo ruožtu gavo 81,1 proc. tokį poreikį turinčių mokinių^[2].

2023 m. 54,9 proc. mokinių ugdyta įtraukiuoju būdu, 2025 m. tikslas – 85 proc.

Susirūpinimą reiškiantys tėvai apčiuopia dar vieną opą. Prie papildomo mokymosi krūvio esą prisideda ir kitas nūdienos pažangą žymintis pėdsakas – mokinių su negalia įtrauktis į mokymąsi. Žinoma, jog 2023 m. 54,9 proc. jų ugdyta įtraukiuoju būdu, 2025 m. siekinys – dar daugiau – 85 proc. Tačiau suaugusiems, leidžiantiems vaikus į mokyklas, neramu, jog šios naujovės gali pakišti koją kitiems vaikams, apsunkinant pastarųjų informacijos įsisavinimo galimybę, susikaupimą, motyvaciją, nuovoką ir kt.

Debesis švietimo fone, panašu – pakankamai tamsus. Nepaisant to, jog Nacionalinė švietimo agentūra parengė ilgalaikių ugdymo planų pavyzdžius, siekiant padėti mokytojams pasiruošti atnaujintų programų diegimui, nemažai pedagogų jaučia nepakankamą pasirengimą pagal jas dirbti. Atnaujintos programos, kaip žinoma, reikalauja ir naujų mokymo priemonių bei metodų, tačiau ne visos mokyklos turi galimybių jas įsigyti tada, kai reikia. Vėluojančių mokymosi vadovėlių ugdymo įstaigose atvejis – vienas iš pavyzdžių, galimai dangstančių švietimo sistemos funkcionavimo skylėtumą.

Dalis mokytojų atvirauja: švietimo programa nesikeis, kol tėvai tylės

Situacija nepatenkintų pedagogų manymu, didžioji dalis esamos programos mokyklose neatitinka vaikų emocinės brandos. Turbūt ne veltui tėvams, taip sakant, „niežti delnai“, pabrėžiant, esą dėl mokymosi krūvio jų vaikai yra siunčiami pas Pedagoginės psichologinės tarnybos (PPT) specialistus. PPT tuomet bando apčiuopti problemos šaknį, tačiau gali būti, jog ji – klaidinga švietimo sistemos direktyva.

Reiškiant susirūpinimą dėl mokymosi tempo, nepavykusių užduočių ir galutinio įvertinimo, prabylama, esą balas kaip konstatuojamojo pobūdžio grįžtamojo ryšio forma – dar viena svarstytina sąsaja, ne tik sumažinanti vaiko motyvaciją, bet ir pasitikėjimą savimi.

Visgi, remiantis Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu, mokinio įgytų kompetencijų vertinimas pažymiu neturėtų būti vyraujanti praktika^[3]. Mat vertinimas nenurodo tolesnio mokymosi perspektyvų mokiniui. Dažnas mokinių pasiekimų ir įgytų kompetencijų vertinimas pažymiais ar kitais simboliais ir jų vidurkio skaičiavimas, savo ruožtu, iškreipia mokinio mokymosi paveikslą. Visa tai, kaip teigiama, trukdo formuotis mokymosi įgūdžiams. Esą didesnę vertę už pažymį turi mokytojo pastebėjimai apie atliktos užduoties kokybę ir rekomendacijos dėl užduoties atlikimo tobulinimo.

Tautiečiams sujudus ir „šluojant“ šias grėsmes į krūvą kartu su iškylančiais argumentais, žadama pasiraitoti rankoves. Tačiau kadangi programa visai neseniai buvo pakeista, svarstoma, ar liaudies sukilimas atneš norimų vaisių.