Pradinukų tėvai ir mokytojai: mokymosi programos jiems yra per sunkios

Aukštesnių klasių programą tiesiog numetė mažesniems vaikams 

Praėjo pirmasis mokslo metų pusmetis, kai trečiokai, penktokai, septintokai mokosi pagal atnaujintas ugdymo programas. Ir nors būta krūva problemų, vykdant šią buldozerinę švietimo sistemos pertvarką, atsirado ir dar viena – iš vaikų bando padaryti vunderkindus, vaikams nebelieka laiko vaikystei, o silpnesnius ar lėtesnius gąsdina pedagogine psichologine tarnyba arba palikimu antriems metams. Tėvai niršta, kad laisvo laiko su vaikais nebelieka, mat jie patys su mažaisiais prie namų darbų turi sėdėti iki išnaktų.

Socialiniuose tinkluose vienas po kito pilasi tėvų skundai, kad net maži vaikai nebepajėgia suspėti su mokslais. Iš pirmokų daug kur reikalaujama jau mokėti skaityti taip gerai, kad jie patys turi perskaityti, suprasti ir teisingai atlikti jiems paskirtas užduotis. Tad jei šešiametis neišmoko skaityti priešmokyklinėje grupėje, mokykloje jam jau gali būti gerokai sunkiau. Tiesa, į tokius tėvų skundus kiti atsako pašiepiančiai – esą patys kalti, kad pirmokas skaityti nemoka, tad tėvai neretai baiminasi pasiguosti, kad jų vaikams sunku pavežti ir kitas pamokas.

„Šią savaitę lankėmės su vaiku PPT, tai užklausiau vienos specialistės, ką ji mano apie mokyklines programas, ar čia tik man jos atrodo per sunkios. Tai jos atsakymas: „jos labai sunkios, ne pagal daugumos vaikų raidą. Tėvelių vietoje susiburčiau ir streikuočiau, nes jos pritaikytos nedideliam procentui vaikų, didžioji dalis vargsta, nepatempia, emocinė vaikų būklė blogėja, vaikai nebeturi motyvacijos ir pasitikėjimo savimi”. 

Tai čia vadinasi ne tik nemaža dalis tėvelių, bet ir specialistai, dirbantys su vaikais tos pačios nuomonės“, – socialiniame tinkle rašė mamair sulaukė labai didelio tėvų ir net mokytojų pritarimo. 

„Dirbu mokykloje, mokytojos padėjėja, matematikos mokytoja parodė 5 klasės atnaujintos programos knygą, o atnaujinimas toks – viskas sukelta iš 6 klasės knygos. Taip ir su kitais dalykais.

Dirbu su 8-toke, šią savaitę per fizikos pamoką dėstė temas iš 10-tokų knygos.

Tai kuo tolyn tuo baisyn. Gaila vaikų, kai pamatai, koks tempas ir kiek reikia vaikui susidėti į tą galvelę“, – rašo pedagogė Milda ir priduria, kad pačiai dirbant namuose su trečioke dukra neretai tenka pasinaudoti kitų pagalba, mat kai kurių duodamų užduočių atlikti negali nė ji pati. 

Guodžiasi ir abiturientų tėvai: mokytojai patys liepia samdyti korepetitorius

Tačiau, pasirodo, ne tik pradinukus Švietimo ministerija nuo mažų dienų laužia prie nežmoniškų krūvių. Nesugebėję laiku mokytojams paruošti vadovėlių, ministerijos klerkai aiškina, kad geras mokytojas gali mokyti ir be vadovėlio. Na, o geras gimnazistas egzamino išlaikyti, be korepetitoriaus, pasirodo, negali.

„Turiu sūnų gimnazistą – su tėvais per susirinkimą kėlėm klausimą dėl matematikos, nes klasėje labai prasta situacija. Tai žinot, koks mokytojos atsakymas buvo? 

„Aš neturiu kada kartoti, nes kitaip nespėsiu išdėstyti programos. Jei nors vienas vaikas suprato pamokos metu, tai yra labai gerai. O visa klasė turi samdytis korepetitorius“. Ir taip kalba dalyko mokytojas, kurio dalyko vaikai egzaminą laikys. Po egzaminų kalba ministrai – vaje, koks vaikų lygis, kiek neišlaikiusių. Metas atmerkti akis…“, – guodėsi ir abituriento mama^[1]. 

Kaip sakė žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas, apie 50 proc. šeimų samdo korepetitorius, o šie mokslo metai tokiems mokytojams bus tikras aukso amžius.

„Jei seniau ateidavo tik dvyliktokai ruoštis egzaminams, tai dabar ateina ir dešimtokai, ir vienuoliktokai. Mokinius kamuoja didelė nežinia. Tik nežinau, ar švietimo sistemos tikslas turėtų būti toks. Esame kalbėję, kad kai 50 proc. šeimų samdo korepetitorius, tai nėra labai gera tendencija, bet dabar tai taps masiniu reiškiniu“, – sakė G. Sarafinas^[2].

Vadovėliai brangūs, o kokybės nėra – užduotys nesuprantamos net tėvams

Neretai tėvai guodžiasi, kad net pradinukų užduočių nesugeba išspręsti. Ir taip sako ne tie tėvai, kurie patys vos aštuonias klases baigė. Nutinka ir taip, kad net, tarkime, informatikai, matematikai nepajėgia suprasti, ko gi vadovėlių kūrėjai norėjo iš kokio trečiokėlio.

Mokyklos skundžiasi, kad naujųjų programų vadovėliai ne tik kad vėlavo, yra nežmoniškai brangūs ir jų įpirkti darosi neįmanoma, bet ir tuo, kad kokybė juose yra itin žema. Užduotys pateiktos jau su klaidomis, ir tokių klaidų vadovėliuose skaičiuojama ne po vieną ir ne dvi.

„Kadangi Švietimo, mokslo ir sporto ministerija kartu su Nacionaline švietimo agentūra maksimaliai skubina, naujų vadovėlių leidyboje pasiekta maksimali desperacija. Kai vadovėlius reikia parengti ir išleisti per keletą mėnesių, kalbėti apie jų kokybę – beviltiška“, – sako G. Sarafinas kitame savo komentare. 

Jis priduria, kad ir iki šiol vadovėlių kokybė jau varė pedagogus ir vaikų tėvus į neviltį, o štai visai neseniai jis gavo vienos mamos laišką, kuriame ji guodžiasi, kad vadovėliai vadovėliais, bet juose trūksta vienos, sakykim, smulkmenos. Informacijos vaikams, teorinių žinių, paaiškinimo, kaip daryti užduotis.

Užduotys yra, tik atsakymo, KAIP jas atlikti, trūksta.

„Matematikos trečios klases knygoje „Riešutas“ tik 10 proc. sudaro paaiškinimas, toliau – pratybų užduotys. Pati esu baigusi KTU inžineriją, ir galiu pasakyti, jei man būtų tekę mokytis iš šiuolaikiniu vadovėlių, būčiau turėjusi daug matematikos spragų“, – rašoma mamos laiške^[3].