- Už švietimą atsakingos institucijos neatsako, kur rasti informaciją apie mokykloms skiriamą valstybės finansavimą
- Statistinių duomenų apie Lietuvos mokykloms skiriamą finansavimą nėra
- Per daugiau nei dešimtmetį ugdymo programa buvo keista vos kartą
- Sistemingą ministerijos vykdomą informacijos slėpimą pastebėjo ir švietimo ekspertas G. Sarafinas
- Finansavimo paieškas paskatino A. Landsbergienės privačių mokyklų tinklas, galimai uždirbęs prabangią vilą Graikijoje
Už švietimą atsakingos institucijos neatsako, kur rasti informaciją apie mokykloms skiriamą valstybės finansavimą
Sulaukę tėvelių klausimų dėl švietimo sistemai skiriamo finansavimo iš valstybės biudžeto bei kitų su ugdymu susijusių klausimų, kreipėmės į už tai atsakingas Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją (ŠMSM) bei Nacionalinę švietimo agentūrą (NŠA). Tačiau pastarosios atsakė vos į vieną klausimą, susijusį su mokymosi programų keitimu pradinukams ir vyresniems mokiniams. Kita informacija, pasirodo, nėra viešai prieinama.
Rengdami pranešimą apie Lietuvoje esančių mokslo įstaigų (valstybinių ir privačių) finansavimą iš valstybės biudžeto (t. y., iš mokesčių mokėtojų surinktų lėšų) ir nerasdami viešai prieinamos informacijos apie valstybės skiriamas dotacijas valstybinėms ir privačioms ugdymo įstaigoms, kreipėmės į NŠA.
Į užklausą atsakė vieno iš agentūroje veikiančių skyrių vyriausioji specialistė, nukreipdama į LR Vyriausybės 2018 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 679 patvirtintą Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašą[1].
„Vadovaujantis Aprašu ir Mokinių registro duomenimis kiekvienai mokyklai apskaičiuota valstybės biudžeto lėšų suma pagal ugdymo reikmes skelbiama Švietimo valdymo informacinėje sistemoje (ŠVIS)“, – pridurta laiške.
Tačiau nei NŠA, nei ŠVIS 77 reikiamos informacijos apie skiriamą konkretų finansavimą mokykloms nenurodė, todėl dar kartą paprašėme atsiųsti konkrečią nuorodą į puslapį, kuriame pateikiama tokia informacija. Visgi, ji turi būti viešai prieinama, nes lėšos skiriamos iš bendro valstybės biudžeto, tad mokesčių mokėtojai turi teisę žinoti.
Statistinių duomenų apie Lietuvos mokykloms skiriamą finansavimą nėra
To nebūtų gana, vietoje konkretaus atsakymo, sulaukiame, kad mūsų laiškas perduotas Komunikacijos skyriui, kadangi su žurnalistais bendrauja būtent šiame skyriuje dirbantys asmenys. Dar kartą paprašoma pakartoti klausimą.
Dar kartą pakartojus klausimą pagaliau sulaukiame ir atsakymo iš NŠA Komunikacijos skyriaus vedėja prisistačiusios darbuotojos:
„Sveiki,
Tokios viešos prieigos prie Jūsų ieškomos informacijos nėra. Dėl administracinio pobūdžio duomenų apie konkrečių ugdymo įstaigų (privačių ir valstybinių) finansavimą iš biudžeto lėšų reikėtų kreiptis į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją.“
Pasidaro aišku, kad Lietuvoje veikia begalė su švietimu susijusių institucijų, kurios taipogi gauna atitinkamą finansavimą iš biudžeto lėšų, tačiau nei viena jų negali suteikti tikslingos informacijos ne tik visuomenei, bet ir jos interesams atstovaujantiems žiniasklaidos atstovams.
Štai NŠA ataskaitiniu laikotarpiu (2024 m. birželio 30 d.) iš valstybės biudžeto gavusi kiek didesnį nei 6,5 mln. eurų finansavimą[2]. Tuo pačiu ataskaitiniu laikotarpiu ŠMSM buvo fiksuotas 85,5 mln. eurų finansavimas iš valstybės biudžeto[3].
77 primena, kad finansavimą iš valstybės gauna ir privačios, ir valstybinės įstaigos.
Per daugiau nei dešimtmetį ugdymo programa buvo keista vos kartą
Visgi į vieną užduotą klausimą 77 sulaukė atsakymo – žinoma, ir toliau teko brautis pro ministerijų duris. Ir vėl nutarę kreiptis į NŠA, iškart buvome parblokšti atgal į ŠMSM.
Klausimas buvo paprastas ir susijęs su ugdymo programos keitimu pradinukams ir vyresnių klasių moksleiviams nuo 2013 metų.
ŠMSM nurodė, kad per daugiau nei dešimtmetį bendrojo ugdymo programos – 31 pradinio ir pagrindinio ugdymo bei 34 vidurinio ugdymo – buvo keistos vieną kartą. Ministerijos teigimu, įprastai programos keičiamos kartą per dešimtmetį ir tokia praktika galioja ne tik Lietuvoje, bet ir kitose užsienio šalyse.
„Programos atnaujinamos atsižvelgiant į visuomenės aktualijas ir pokyčius, kurie neišvengiamai atsiliepia ir švietimui. Svarbiausias tikslas – kad mokykloje mokiniai įgytų tai, kas aktualiausia šiuolaikiniam žmogui. Pvz., pastarąjį kartą atnaujinant programas papildytos mokinio kompetencijos, kurias jis turi išsiugdyti mokykloje. Prie buvusių kompetencijų – komunikavimo, kultūrinės, kūrybiškumo, pažinimo, pilietiškumo, socialinės, emocinės ir sveikos gyvensenos, – atsižvelgus į ekspertų ir švietimo bendruomenės siūlymus, įtraukta skaitmeninė kompetencija“, – nurodoma ŠMSM pateiktame atsakyme.
Sistemingą ministerijos vykdomą informacijos slėpimą pastebėjo ir švietimo ekspertas G. Sarafinas
Vis dėl to, klausimų dėl galimo sąmoningo informacijos apie ugdymo sistemą slėpimo nuo visuomenės akių, kilo ne tik 77, bet ir žurnalo „Reitingai“ redaktoriui Gintarui Sarafinui.
Ekspertas vertino, kad šių mokslo metų pabaigos mokiniai nebelauks, mat visi svarbiausi atsiskaitymai tiesiog „sukišti“ į paskutinį mokslo mėnesį – birželį.
Taip pat buvo atkreiptas dėmesys ir į tai, kad švietimo ministerija daugelį duomenų tiesiog slepia, nepaisant to, kad pradėjusi darbą ši Vyriausybė tikino, kad vieni svarbiausių jos tikslų yra atskaitomybė, reputacija, skaidrumas ir atvirumas.
Finansavimo paieškas paskatino A. Landsbergienės privačių mokyklų tinklas, galimai uždirbęs prabangią vilą Graikijoje
Tuo tarpu noras išsianalizuoti visus privataus ir valstybinio ugdymo finansavimo klausimus kilo ir po to, kai 77 atskleidė užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio sutuoktinės Austėjos Landsbergienės įkurto privačių ugdymo įstaigų – Karalienės Mortos mokyklos bei darželių tinklo „Vaikystės sodas“ – „vartomus“ milijonus ir per keletą metų smarkiai išaugusius turtus.
Paaiškėjo, kad milijonieriais galinti save tituluoti diplomatijos vadovo šeima per 2023 metus uždirbo per 1,4 mln. eurų grynojo pelno ir sukaupė rekordiškai didelės – 1,7 mln. eurų – vertės ilgalaikį turtą.
Nepaisant to, kad kartu pasiimamas ir tam tikras valstybės finansavimas, už vieną mokinį ugdymo įstaigai kasmet vidutiniškai atitenka apvali keturženklė, o kartais gal net ir penkiaženklė suma.