- Valgomųjų sausmedžių uogos – natūralus jaunystės šaltinis
- Sausmedžio uogų nauda: padeda akims, širdžiai ir net saugo nuo vėžio
- Nors sausmedžio uogos naudingos, jos gali sukelti sveikatos problemas
- Skirtingos sausmedžių veislės pasižymi rūgštesniu arba mažiau rūgščiu skoniu
- Sausmedžių auginimas nėra sudėtingas, tačiau priežiūra priklauso nuo rūšies
- Sausmedžio uogų receptai padės praturtinti patiekalus naudingomis maistinėmis medžiagomis
- Sausmedžio uogų uogienė
- Naminis sausmedžio uogų vynas
- Gaivus sausmedžio uogų kokteilis
Valgomųjų sausmedžių uogos – natūralus jaunystės šaltinis
Žmonės dažnai ieško natūralių vitaminų šaltinių, kurie padėtų palaikyti puikią organizmo būklę ar net stabdyti senėjimą. Įvairūs vaisiai, daržovės ir uogos gali suteikti daug naudingųjų medžiagų, tačiau valgomieji sausmedžiai lenkia daugelį iš jų. Šios vertingos uogos praturtintos tokia gausybe vitaminų ir žmogui itin reikalingų medžiagų, kad pasaulinėje rinkoje yra laikomos super maistu.
Valgomasis sausmedis (lot. Lonicera caerulea) yra lapuočių krūmas, kilęs iš palyginus gan šaltų regionų, tokių kaip Šiaurės Amerika, Japonija ir Rusija. Jis išaugina mažas, pailgas uogas, primenančias pailgas mėlynes arba pailgas vynuoges.
Sausmedžių uogos turi sodriai violetinę-mėlyną odelę, viduje yra sultingos, o jų minkštimas permatomas. Skonis dažnai apibūdinamas kaip puikus saldaus ir rūgštaus skonio derinys, primenantis avietes, mėlynes ar juoduosius serbentus.
Nors natūraliai valgomasis sausmedis Lietuvoje neauga, tačiau jau ne vienerius metus sodininkyste užsiimantys žmonės nusprendžia įsigyti sodinukų ir džiaugtis puiku vitaminų šaltiniu. Tad jei iki šiol negirdėjote apie sausmedžio uogas, siūlome geriau susipažinti su jų nauda, auginimo peripetijomis ir kitais svarbiais faktais.
Sausmedžio uogų nauda: padeda akims, širdžiai ir net saugo nuo vėžio
Sausmedžio uogos, dar vadinamos melsvauogėmis, yra laikomos super maistu dėl jose esančių vitaminų gausos. Šios uogos pasižymi dideliu vitamino A, vitamino B1, vitamino B2 ir vitamino C kiekiu, tad natūralu, jog sausmedžių uogos nuolat linksniuojamos kaip įspūdingą naudą sveikatai duodantis maistas[1].
Šiose uogose gausu antioksidantų[2], įskaitant antocianinus, fenolio junginius ir vitaminą C. Šie antioksidantai padeda apsaugoti mūsų organizmą nuo laisvųjų radikalų, pasižymi priešuždegiminėmis savybėmis ir gali sumažinti lėtinių ligų riziką. Sausmedžio uogose antocianinų yra tiek daug, kad kiekiu lenkia daugumą kitų uogų.
Priešuždegiminės šių uogų savybės labai svarbios tiems, kurie siekia apsisaugoti nuo įvairių sveikatos problemų, įskaitant širdies ir kraujagyslių ligas, artritą ir tam tikras vėžio rūšis. Tad įtraukę melsvauoges į savo mitybą, galite panaudoti šių priešuždegiminių junginių galią ir palaikyti puikią sveikatą natūraliu bei skaniu būdu.
Be antioksidacinių ir priešuždegiminių savybių, sausmedžio uogos yra naudingos akių sveikatai. Jose yra tokių junginių kaip liuteinas ir zeaksantinas, žinomų dėl teigiamo poveikio regėjimui. Įrodyta, kad šie antioksidantai apsaugo nuo su amžiumi susijusios geltonosios dėmės degeneracijos (AMD), kuri yra pagrindinė vyresnio amžiaus žmonių regėjimo praradimo priežastis. Melsvauogių įtraukimas į savo racioną gali padėti išlaikyti optimalią akių sveikatą ir išsaugoti aiškų regėjimą senstant.
Be to, sausmedžio uogos yra puikus būtinų vitaminų ir mineralų, tokių kaip vitaminas K, manganas, kalis ir maistinės skaidulos, šaltinis. Šios maistinės medžiagos atlieka gyvybiškai svarbų vaidmenį palaikant sveiką imuninę sistemą, palaikant kaulų sveikatą ir skatinant tinkamą virškinimo veiklą.
Yra žinoma, jog tiek šviežios, tiek šaldytos ar džiovintos sausmedžio uogos vartojamos sergant skorbutu, avitaminozėmis. Jos gali padėti sustiprinti organizmą, gerinti kepenų veiklą. Melsvauogės taip pat naudojamos sudarant tinkamas dietas aterosklerozės, hipertoninės, skrandžio ir žarnyno ligų profilaktikai.
Nors sausmedžio uogos naudingos, jos gali sukelti sveikatos problemas
Nepaisant to, jog sausmedžio uogos yra naudingos žmogaus sveikatai, jas vis tiek reikėtų valgyti atsargiai. Kaip ir bet kuris kitas maistas, melsvauogės gali sukelti alerginę reakciją. Nors alergija sausmedžio uogoms pasireiškia tik retais atvejais, kai kuriems žmonėms atsiranda niežulys, dilgėlinė ar pakinta kvėpavimas. Būtent todėl asmenys, kuriems jau pasireiškė kokia nors alergija, iš pradžių turėtų paragauti tik nedidelį kiekį sausmedžio uogų arba pasikonsultuoti su savo gydytoju.
Kitas svarbus aspektas – oksalato kiekis sausmedžio uogose. Oksalatai yra natūralūs junginiai, randami daugelyje vaisių ir daržovių, tačiau jie gali prisidėti prie inkstų akmenų susidarymo. Tai aktualu asmenims, kurie yra linkę į šią būklę. Tad, jei turite inkstų akmenligę arba žinote, jog turite padidėjusią riziką susirgti akmenlige, rekomenduojama saikingai vartoti sausmedžio uogas ir kitus maisto produktus, kuriuose yra daug oksalatų.
Taip pat verta paminėti, kad melsvauogėse, kaip ir kitose uogose, yra natūralių cukrų. Nors šie cukrūs paprastai laikomi sveikesnėmis rafinuoto cukraus alternatyvomis, diabetu sergantys asmenys arba tie, kurie laikosi mažai cukraus turinčios dietos, turėtų atkreipti dėmesį, ką deda į burną. Norint išlaikyti stabilų cukraus kiekį kraujyje, svarbu apgalvoti, ar nesuvalgoma per daug cukrų turinčių maisto produktų.
Skirtingos sausmedžių veislės pasižymi rūgštesniu arba mažiau rūgščiu skoniu
Sausmedžio uogų skonis daugeliui asocijuojasi su pernelyg didele rūgštele. Tačiau iš tiesų pilnai sunokusios melsvauogės savo skoniu primena šilauogės ir mėlynės derinį, o jaučiama rūgštelė yra gan švelni, neverčianti susiraukti ir kuo greičiau griebtis vandens. Jeigu sausmedžio uogos per rūgščios, jos veikiausiai buvo nuskintos per anksti, vos pradėjusios mėlynuoti.
Tiesa, melsvauogių rūgštingumas priklauso ir nuo sausmedžio veislės. Nuo veislės priklauso ir uogų dydis, jų saldumas, skonio intensyvumas. Priklausomai nuo veislės, sausmedžių uogos būna nuo mažo iki vidutinio dydžio, o spalva varijuoja nuo mėlynos iki violetinės.
Šie augalai priklauso Lonicera genčiai, o joje yra apie 200 skirtingų rūšių, kurių pavidalas irgi yra gan įvairus, nuo krūmų iki vijoklių. Valgomos sausmedžių veislės yra šios[3]:
- valgomasis sausmedis (lot. Lonicera edulis): 1,5-2 metrų aukščio krūmas su pailgais lapais. Žydi balandžio antroje pusėje, žiedai būna gelsvos spalvos ir yra atsparūs šalnoms. Uogos subrandina praėjus mėnesiui po žydėjimo. Valgomojo sausmedžio uogos yra saldžiarūgštės, šiek tiek primena mėlynes, tačiau išvaizda kiek skiriasi, nes yra pailgos formos, ik 3 centimetrų ilgio. Tuo tarpu sunokusių uogų spalva būna mėlynai juoda.
- melsvauogis sausmedis (lot. Lonicera caerulea): 0,7-2 metrų aukščio krūmas su 4-10 centimetrų ilgio lapais. Žydi balandžio-gegužės mėnesiais, o žiedai būna geltoni ar žalsvai gelsvi. Uogos būna pailgos, 1,5-3 centimetrų ilgio, o spalva – melsva. Skoniu irgi primena mėlynes, tačiau pasižymi įdomia savybe – sunokusios uogos nukrenta ant žemės.
- kamčiatkinis sausmedis (lot. Lonicera kamtschatica): 1,8-2 metrų aukščio krūmas su pilkai žaliais pūkuotais lapais. Žydi balandžio mėnesį, o žiedai būna gelsvai balti. Gegužės pabaigoje-birželio mėnesį galima džiaugtis mėlynomis, apie 2 centimetrų ilgio uogomis.
Svarbu pažymėti, kad likusios sausmedžių rūšys nebrandina valgomų uogų. Dauguma sausmedžių yra dekoratyviniai augalai, kurie auginami kaip gyvatvorės, puošnūs augalai parkuose ir kitose vietose.
Lietuvoje nuo seno natūraliai auga vos viena sausmedžio rūšis – paprastasis sausmedis (lot. Lonicera xylosteum). Šis augalas paplitęs lapuočių ir mišriuose miškuose, taip pat auga pamiškėse ir šlaituose. Nors paprastasis sausmedis duoda tamsiai raudonas uogos, jos yra nuodingos.
Sausmedžių auginimas nėra sudėtingas, tačiau priežiūra priklauso nuo rūšies
Sausmedžiai nėra lepūs augalai, kurie reikalauja itin sudėtingos priežiūros. Tačiau reikia įsidėmėti, jog viskas priklauso nuo sausmedžio rūšies.
Jei norite auginti valdomąjį sausmedį, reikėtų nepamiršti, kad šių rūšių vegetacinis ciklas yra trumpas, nes jos kilo iš kraštų, kuriuose vasaros irgi yra gan trumpos. Tad sausmedžiai per itin trumpą laiką išskleidžia žiedus ir galiausiai subrandina vitaminų pilnas uogas. Tačiau pačiu derliumi bus galima džiaugtis tik po kelių metų, nes valgomojo sausmedžio rūšys auga lėtai. Šie krūmai pirmąjį derlių duos tik trečiaisiais ar ketvirtaisiais metais. Tiesa, patys sausmedžiai yra ilgaamžiai, tad skaniomis bei maistingomis uogomis bus galima džiaugtis net 20-25 metus.
Paprasčiausias būdas užveisti valgomąjį sausmedį – tiesiog įsigyti sodinuką. Geriausia įsigyti net kelis ir sodinti juos 1-2 metrų atstumu, nes tai yra kryžmadulkiai augalai, kurie brandina daugiau uogų, kai auga ne vieni. Sodinimas turėtų vykti rudenį, nes pavasarį jie labai anksti išsprogsta.
Jei nežinote kur sodinti sausmedžius, įsidėmėkite, kad jie mėgsta derlingą ir drėgną, bet nepermirkusią dirvą ir saulėtas vietas. Jei pasodinsite valgomąjį sausmedį pavėsyje, veikiausiai sulauksite menko derliaus, kuris bus akivaizdžiai mažesnis už tą, kurį duotų saulėje augęs krūmas.
Tuo tarpu vijokliniai sausmedžiai, kurie neduoda valgomų uogų, dauginami sėklomis, atlankomis, gyvašakėmis ir reikalauja papildomos priežiūros. Jiems reikia atramų, kurias galima pasigaminti iš vielos, sintetinės virvės, taip pat tiks metalinis vamzdis, medinis kuolas ar kita susigalvota atrama. Sausmedžiui augant, jaunus ūglius reikės nukreipti link atramų, o vėliau jie natūraliai vyniosis aplink numatytą objektą.
Be to, ne visi vijokliai atlaiko lietuviškus šalčius. Jei norite džiaugtis sausmedžio vijokliais ne vienerius metus, turėtumėte rinktis vijoklinį (lot. Lonicera periclymenum) arba apskritalapį sausmedį (lot. Lonicera caprifolium).
Sausmedžio uogų receptai padės praturtinti patiekalus naudingomis maistinėmis medžiagomis
Yra daugybė skirtingų būdų, kaip galima įtraukti sausmedžio uogas į savo mitybą. Žinoma, galite skanauti jas šviežias, kaip ir bet kurias kitas uogas, tačiau jos puikiai tiks pagardinti įvairius patiekalus.
Dėl unikalaus skonio jas galima dėti į vaisių salotas, jogurtą, kokteilius ar tiesiog jomis paskaninti desertus. Be to, galima pasigaminti sausmedžio uogų uogienę ar džemą, kurį vėliau panaudosite skaninant įvairias košes, skrebučius ar pyragus. Iš šių uogų netgi gaminamas vynas, kurio skonis bus ne ką prastesnis nei vynuogių vyno.
Tad jei iki šiol valgėte tik žalias sausmedžio uogas, siūlome išmėginti kelis skirtingus jų panaudojimo būdus. Žemiau rasite uogienės, kokteilio ir net vyno receptus.
Sausmedžio uogų uogienė
Ingredientai:
- 1 kg. sausmedžio uogų
- 800 gramų granuliuoto cukraus
- 2 šaukštai citrinos sulčių
- 1 arbatinis šaukštelis tarkuotos citrinos žievelės (nebūtina)
Gaminimo eiga:
Kruopščiai nuplaukite sausmedžio uogas ir pašalinkite visus lapelius, šakeles ar kitas šiukšles. Nusausinkite uogas švariu virtuviniu rankšluosčiu. Tuomet sudėkite jas į didelį puodą ir švelniai sutrinkite su bulvių trintuvu ar spausdami su šaukštu, kad išsiskirtų sultys. Jei norite, kai kurias uogas galite palikti nesutraiškytas, kad susidarytų įdomesnė uogienės tekstūra.
Supilkite granuliuotą cukrų, citrinos sultis ir citrinos žievelę (jei naudojate) į puodą su sutrintomis uogomis. Tuomet gerai išmaišykite, kad ingredientai susimaišytų.
Puodą uždėkite ant vidutinės ugnies ir švelniai užvirkite, retkarčiais pamaišydami, kad ištirptų cukrus. Kai mišinys užvirs, sumažinkite ugnį iki mažos ir leiskite toliau troškintis apie 30–40 minučių arba tol, kol uogienė sutirštės iki pageidaujamos konsistencijos. Retkarčiais pamaišykite, kad nepriliptų prie dugno ar nesudegtų. Be to, verdant uogienę, šaukštu ar samčiu vis nugriebkite ant paviršiaus susidariusias putas.
Norėdami patikrinti uogienės konsistenciją, nedidelį kiekį dėkite ant šaltos lėkštės ir leiskite atvėsti. Jei paspaudus pirštu sutirštėja ir susiraukšlėja – paruošta. Jei ne, virkite dar kelias minutes ir kartokite testą, kol pasieksite norimą konsistenciją.
Kai uogienė pasieks norimą konsistenciją, nukelkite puodą nuo ugnies ir leiskite šiek tiek pravėsti. Karštą uogienę išpilstykite į sterilizuotus stiklainius, viršuje palikdami šiek tiek erdvės. Stiklainius sandariai uždarykite sterilizuotais dangteliais.
Leiskite stiklainiams pilnai atvėsti kambario temperatūroje. Kai uogienė atvėsta, galite išgirsti, dangtelių spragtelėjimą, o tai rodo tinkamą sandarumą. Atvėsusią sausmedžio uogų uogienę laikykite šaldytuve, jei ją planuojate valgyti greitu metu. O jeigu norite laikyti uogienę ilgesniam laikui, dar paruoškite juos įdėdami į vandenį.
Ši uogienė tiks valgyti su skrebučiais, košėmis ar kaip įdaras įvairiems saldiems kepiniams. Skanaus!
Naminis sausmedžio uogų vynas
Ingredientai:
- 2 kg sausmedžio uogų
- 4 litrai vandens
- 1 kg cukraus
- 5 gramai vyno mielių
- Campden tabletės (sterilizavimui)
- vyno mielių maitinimo milteliai (vadovaukitės pakuotės dozavimo instrukcijomis)
- rūgščių mišinys vynui (vadovaukitės pakuotės dozavimo instrukcijomis)
- vyno stabilizatorius (neprivaloma)
Gaminimo eiga:
Kruopščiai nuplaukite sausmedžio uogas ir pašalinkite visas šakeles, lapus ir kitas šiukšleles. Švelniai sutrinkite uogas, kad išsiskirtų sultys, naudodami švarią bulvių grūstuvę arba trumpai jas plakdami trintuvu ar virtuviniu kombainu.
Campden tabletę ištirpinkite nedideliame kiekyje šilto vandens ir suberkite į sutrintas uogas. Gerai išmaišykite mišinį ir uždenkite indą švaria šluoste. Leiskite mišiniui nusistovėti 24 valandas, kad uogos būtų sterilizuotos ir laukinės mielės ar bakterijos netrukdytų fermentacijai. Po 24 valandų ištirpinkite cukrų 2 litruose šilto vandens. Kai visiškai ištirps, supilkite šį cukraus tirpalą į sutrintas sausmedžio uogas.
Atskirame inde rehidratuokite vyno mieles pagal instrukcijas ant pakuotės. Kai mielės bus paruoštos, supilkite jas į sausmedžio uogų mišinį. Įmaišykite vyno mielių maitinimo miltelius ir rūgšties mišinį vynui, vadovaudamiesi pakuotės instrukcijomis dėl rekomenduojamų dozių. Šie priedai padeda aprūpinti mieles būtinomis maistinėmis medžiagomis ir užtikrina tinkamą vyno fermentaciją.
Tuomet uždenkite indą švaria šluoste arba naudokite oro ventilį, kad fermentacijos metu išeitų dujos. Mišinį laikykite vėsioje, tamsioje vietoje, stabilioje temperatūroje, geriausia apie 18-25°C. Leiskite mišiniui fermentuotis maždaug 7–10 dienų, vieną ar du kartus per dieną švelniai pamaišydami, kad mielės gerai pasiskirstytų.
Pasibaigus pradiniam fermentacijos laikotarpiui, skystį nukoškite, kad jis liktų be kietų dalelių. Tam tiks smulkus sietelis ar marlė. Perpilkite skystį į švarų fermentacijos indą, o nuosėdas išmeskite.
Norėdami tęsti fermentacijos procesą, ant fermentacijos indo pritvirtinkite oro ventilį, pro kurį išeis dujos. Leiskite vynui fermentuotis keletą savaičių, stebėdami oro ventilį, ar nėra aktyvumo požymių. Fermentacijos procesas baigiamas, kai per oro ventilį nebeišleidžiama burbuliukų.
Kai fermentacija pasibaigs, perkelkite vyną į antrinės fermentacijos indą, vėlgi išmesdami susidariusias nuosėdas. Ant indo uždėkite oro ventilį ir leiskite vynui stovėti keletą mėnesių, kad jis taptų skaidrus ir išsiskirtų puikus skonis. Po kelių mėnesių, jei vynas atrodo skaidrus ir nesusidaro papildomų nuosėdų, galite pradėti jį pilstyti į butelius. Pasirinktinai šiame etape galite pridėti vyno stabilizatoriaus, kad išvengtumėte tolesnės fermentacijos ir vynas dar labiau skaidrėtų.
Atsargiai supilkite vyną į sterilizuotus butelius, palikdami šiek tiek vietos viršuje. Butelius sandariai uždarykite. Leiskite buteliuose išpilstytam vynui brandintis mažiausiai nuo kelių mėnesių iki metų, kad subręstų jo skonis. Kuo ilgiau vynas brandinamas, tuo geriau susimaišys skoniai ir jie taps maloniai švelnesni. Naminiu sausmedžio uogų vynu reikėtų mėgautis patiekiant jį atšaldytą.
Gaivus sausmedžio uogų kokteilis
Ingredientai:
- 6-8 šviežios sausmedžio uogos
- 30 ml šviežiai spaustų citrinų sulčių
- 30 ml paprasto sirupo (reguliuokite pagal skonį)
- gazuotas vanduo arba sodos vanduo
- ledo kubeliai
- šviežių mėtų lapeliai
- citrinos griežinėliai arba kelios sausmedžio uogos papuošimui
Gaminimo eiga:
Kokteilių plaktuvėje arba aukštoje taurėje švelniai sutrinkite sausmedžio uogas, kad išsiskirtų sultys. Į plaktuvą ar stiklinę įpilkite 30 ml šviežiai spaustų citrinos sulčių ir 30 ml paprasto sirupo. Jeigu skonis netenkina, galite įpilti mažiau arba daugiau sirupo. Tuomet plaktuvą arba stiklinę pripildykite ledo kubelių. Šį mišinį gerai išmaišykite, kad ingredientai susimaišytų. Supilkite mišinį į naują stiklinę, pripildytą ledo kubeliais. Tuomet įpilkite gazuoto vandens arba sodos vandens iki pat stiklinės kraštų. Papuoškite kokteilį šviežių mėtų šakele, citrinos skiltele arba keliomis melsvauogės. Skanaus besimėgaujant gaiviu skonių pliūpsniu!