Rumunijos prezidento rinkimuose – netikėtas dešiniųjų kandidato triumfas

Rumunijos prezidento rinkimuose netikėtai į priekį išsiveržė dešiniųjų kandidatas

Šį sekmadienį Rumunijoje vyko prezidento rinkimai, kurie pasibaigė netikėtai daugeliui piliečių, politologų bei sociologų.

Suskaičiavus didžiąją dalį balsų tapo aišku, kad Rumunijos prezidento rinkimuose į priekį netikėtai išsiveržė kraštutinių dešiniųjų kandidatas Calinas Georgescu.

Jis aplenkė proeuropietišką Rumunijos ministrą pirmininką ir neabejotinai pateks į antrąjį rinkimų turą^[1].

Suskaičiavus 99,9 % balsų, 62 metų C. Georgescu surinko 22,9 % balsų, o centro dešiniųjų varžovė Elena Lasconi liko antra su 19,16 % balsų.

Rinkėjų apklausų rezultatai iš pradžių rodė, kad centro kairiųjų ministras pirmininkas Marcelis Ciolacu užtikrintai pirmauja, tad tai leido manyti, kad kraštutiniai dešinieji nė nepateks į kitą mėnesį vyksiantį antrąjį rinkimų turą.

Vis tik, Rumunijos provakarietiškų pažiūrų ministras pirmininkas M. Ciolacu, kuriam buvo prognozuojama pergalė, pasitraukė iš varžybų ir užėmė tik trečiąją vietą, surinkęs 19,16 proc. balsų.

Galiausiai paaiškėjo, kad kitas nacionalistų kandidatas George‘as Simionas užėmė ketvirtą vietą, taigi kraštutiniai dešinieji gali surinkti apie trečdalį rinkėjų balsų. Politologas Cristianas Pirvulescu teigia, kad nepaisant to, kokie būtų galutiniai rezultatai, „kraštutiniai dešinieji yra didžiausi šių rinkimų nugalėtojai“.

Gruodžio 8 d. vyksiančiame antrajame prezidento rinkimų ture susikaus du daugiausiai piliečių balsų pirmajame ture surinkę kandidatai.

Manoma, kad šie rinkimų rezultatai atneš nemenkas permainas Rumunijoje, kuri iki šiol demonstravo priešišką poziciją nacionalistinei retorikai, kuri įsigalėjo kitose šalyse, tokiose kaip Vengrija ar Slovakija.

C. Georgescu: išskirtinėmis pažiūromis pasižyminti asmenybė

Kai kuriose nuomonių apklausose C. Georgescu prieš rinkimus surinko apie 5 % balsų, nors ankstesnėse apklausose jis surinko dar mažiau palaikymo, tad net nebuvo išskirtas procentiniais punktais. Dėl to, jo pergalė pirmajame prezidento rinkimų ture tampa dar labiau išskirtinė^[2].

Politikos apžvalgininkas Radu Magdinas sako, kad skirtumas tarp C. Georgescu vienaženklio populiarumo anksčiau ir sekmadienio rezultatų neturi precedento nuo pat 1989 m., kai Rumunija atsikratė komunizmo.

„Niekada per 34 demokratijos metus nematėme tokio šuolio, palyginti su apklausomis“, – sakė R. Magdinas.

Rinkimų kampanijos metu daugiausia dėmesio buvo skiriama sparčiai augančioms pragyvenimo išlaidoms, nes Rumunijoje yra didžiausia ES žmonių, kuriems gresia skurdas, dalis. C. Georgescu viliojo rinkėjus, žadėdamas dosnias išmokas ir teigė, kad šalyje nedidės mokesčiai, taip pat siūlydamas saugumo jausmą dėl politikos stabilumo karo kaimynystėje metu.

Savo rinkiminėje programoje jis ne kartą abejojo parama Ukrainai ir kėlė klausimų dėl šalies narystės NATO. Buvęs žymus griežtai dešiniosios Rumunijos vienybės aljanso partijos narys, C. Georgescu pavadino NATO priešraketinės gynybos skydą Rumunijos Deveselu mieste „diplomatijos gėda“. Jis teigė, kad Šiaurės Atlanto aljansas neapsaugos nė vienos iš savo narių, jei jas užpultų Rusija.

Viename interviu 2022 m. jis pavadino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną vienu iš nedaugelio tikrų pasaulio lyderių ir išreiškė susižavėjimą Vengrijos premjero Viktoro Orbano derybų įgūdžiais. Šalies viduje jis pasisakė už Rumunijos priklausomybės nuo importo mažinimą ir paramą šalies ūkininkams, kad būtų padidinta vietinė maisto ir energijos gamyba.

C. Georgescu anksčiau studijavo Bukarešto agronomijos ir veterinarijos universitete ir miesto Nacionalinės gynybos koledže. Jis dirbo universiteto profesoriumi, ėjo pareigas šalies aplinkos ministerijoje ir atstovavo Rumunijai Jungtinių Tautų (JT) aplinkos apsaugos programos nacionaliniame komitete.

C. Georgescu nėra visiškai svetimas politikoje. Populistinis ir nacionalistinis Rumunijos sąjungos aljansas du kartus siūlė jį savo kandidatu į ministrus pirmininkus, tačiau persigalvojo po to, kai C. Georgescu viešai pagyrė buvusį Rumunijos diktatorių ir nacių kolaborantą Ioną Antonescu. Rumunijos generalinė prokuratūra dėl jo komentarų iškėlė baudžiamąją bylą.

Jis ypač populiarus ir socialiniuose tinkluose, pavyzdžiui, „TikTok“ jį seka 3,4 mln. žmonių. Jo vaizdo įrašuose matyti, kaip jis lanko bažnyčią, bėgioja ir kalba įvairiose tinklalaidėse.

Kremlius „nedaug ką žino“ apie prorusišką pretendentą į Rumunijos prezidento postą

Nepaisant kalbų apie galimas C. Georgescu sąsajas su Rusija, pati Maskva pirmadienį pareiškė, kad „mažai ką žino“ apie šį rumunų politiką.

„Negaliu pasakyti, kad esame gerai susipažinę su šio kandidato pasaulėžiūra, kiek tai liečia santykius su mūsų šalimi“, – pirmadienį žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

„Kalbant apie dabartinę vadovybę, Rumunija nėra mums draugiška šalis, ir mes toliau stebėsime, kaip viskas klostysis“, – pridūrė jis.

Primename, kad Rusijos ir Rumunijos santykiai yra įtempti dėl karo Ukrainoje. Šiuo metu Rumunija laikosi griežtos pozicijos Rusijos atžvilgiu, teikdama karinę ir logistinę paramą Ukrainai, pavyzdžiui, palengvindama grūdų eksportą ir priimdama NATO karius.

Rumunijos teritorijoje pastaraisiais mėnesiais ne kartą buvo rasta Rusijos dronų nuolaužų, todėl kyla susirūpinimas dėl saugumo, nors Maskva neigia tiesiogiai taikanti į Rumuniją. Nepaisant to, Rumunijos pareigūnai, įskaitant jos gynybos vadovą, įspėjo apie konflikto paaštrėjimo riziką ir paragino padidinti karinę parengtį. Diplomatiniai ryšiai taip pat tebėra įtempti, o tai rodo neseniai įvykęs rusų diplomatų išsiuntimas.

2014 m. Rusijai aneksavus Krymą ir remiant separatistus Rytų Ukrainoje, įtampa tarp šių šalių taip pat buvo išaugus. Rumunija Rusijos veiksmus vertino kaip grėsmę regiono stabilumui, palaikė sankcijas Rusijai ir dalyvavo NATO karinių pajėgų stiprinime Rytų Europoje. Tuo pat metu Rumunija stengėsi mažinti priklausomybę nuo Rusijos energijos, investuodama į vietinius išteklius ir alternatyvius kelius, pavyzdžiui, BRUA dujotiekį.