Profesijos, kurioms DI kelia didžiausią grėsmę

Dirbtinis intelektas teisininkams gali užkrauti neplanuotų skolų naštą

Dirbtinio intelekto (DI) progresas pastaruosius kelis mėnesius yra viena iš karščiausių temų. Tačiau jei vieni aktyviai seka kiekvieną su šia technologija susietą naujieną ir žavisi sparčiai tobulėjančiais DI pajėgumais, kiti ragina sustoti ir gerai pasirengti pokyčiams, kuriuos DI neabejotinai atneš į mūsų visų gyvenimus.

O minimi pokyčiai bene pirmiausiai paveikti gali darbo rinką. Vis daugiau ekspertų bene labiausiai budriems pataria būti teisininkams ir net tiems jaunuoliams, kurie galbūt tik po kelerių metų planuoja pradėti savo karjerą advokatūroje.

Pažymima, kad DI teisės sektoriuje sukels tokius pokyčius, dėl kurių teisės studentai dar net nepradėję dirbti, liks be pradinio lygio darbo, iš jų bus atimta patirtis, būtina norint tapti gerais teisininkais.

Užsidarius daugumai durų, su teisės diplomu rankose likę asmenys gali atsidurti nepavydėtinoje situacijoje: be patirties ir darbo jiems gali tapti sunku, o gal net neįmanoma padengti studijų paskolas.

Būtent tai akcentuoja kelis dešimtmečius patirties turintis advokatas Bryanas Rotella.

„Man nerimą kelia tai, kad turėsite visą būrį žmonių, baigusių teisės mokyklą su milžiniškomis paskolomis, kurios, kaip jau žinome, yra krizė, ir kartu jie dar bus išstumti iš darbo rinkos dėl dirbtinio intelekto“, – sako jis^[1].

Teisės srityje DI technologijos jau yra naudojamos sutarčių rengimui ir peržiūrai, dokumentų skenavimui ir teisiniams tyrimams atlikti, o ir patys teisininkai teigia, kad tai labai padeda padidinti našumą, sumažinti klaidų skaičių ir sutrumpinti apmokamų valandų skaičių, taupant klientų pinigus. Vis gi, netrūksta ir rizikų.

„Pasitaikys, kad žmonės išeis, išlaikys advokatūros egzaminą ir sužinos, kad darbas, kuriam juos samdo advokatų kontora, iš tiesų yra labiau kvalifikuotas nei jie manė. Kada jie įgis tos patirties, kurią turi įgyti per daugelį metų, kad galėtų tobulėti profesinėje srityje?“, – situaciją kvestionuoja teisininkas B. Rotella.

2022 m. mokslo metais JAV teisės mokyklose mokėsi daugiau nei 115 000 studentų, tačiau jau praėjusių metų pabaigoje dėl mažėjančios teisinių paslaugų paklausos, didėjančių išlaidų ir sudėtingos ekonominės aplinkos advokatų kontoros pradėjo mažinti darbuotojų skaičių, o pasauliui galimai artėjant link naujos ekonominės krizės laikotarpio, teisininkų įmonės dar labiau pradės remtis DI intelekto, taip stengiantis sumažinti finansinius kaštus.

Pats „Chat GPT“ pripažįsta, kad iš žmonių ateityje atims darbus

Daugybės vartotojų ir technologijų ekspertų dėmesio sulaukęs pokalbių robotas „Chat GPT“ dabar yra bene pajėgiausias DI įrankis, o kai kurie analitikai mano, kad jau dabar plačiai naudojamas „Chat GPT“ ateityje pakeis vis daugiau profesijų atstovų. Regis, kad tai pripažįsta ir pats DI.

Viena JAV įdarbinimo ir vadovų mokymo įmonė „Challenger, Gray & Christmas“ uždavė „Chat GPT“ botui keletą klausimų, pavyzdžiui, kokias darbo vietas jis gali pakeisti ir kokiose srityse robotas galėtų dirbti geriausiai.

DI robotas įdarbinimo įmonei atsakė, kad greičiausiai galėtų įsitvirtinti tose darbo vietose, kurios yra monotoniškos ir nuspėjamos, taip pat tose, kuriose reikia specifinių kalbos įgūdžių. Tokios sritys, pasak paties „Chat GPT“ yra klientų aptarnavimas, vertimas, techninis rašymas, žurnalistika, duomenų sisteminimas.

Negana to, dirbtinio intelekto pokalbių robotas pridūrė, kad jis ilgainiui galėtų įsitraukti ir į kitas sritis, pavyzdžiui, duomenų mokslą, mašininį mokymąsi, matematiką ir statistiką, kompiuterių mokslą, robotiką, automatizavimą bei verslą. 

Įvertinus „Chat GPT“ atsakymus, bendrovė „Challenger, Gray & Christmas“, kartu remdamasi ir JAV Darbo statistikos biuro duomenimis, nustatė kiekvienos išvardytų sričių darbo vietų skaičių ir pareiškė, kad su DI roboto pagalba jau dabar būtų galima pakeisti mažiausiai 4,8 mln. amerikiečių^[2].

Tačiau kaip pažymi bendrovės „Challenger, Gray & Christmas“ vyresnysis viceprezidentas Andrew Challengeris, šiuo metu į dirbtinį intelektą reikėtų žiūrėti kaip į pagalbinę priemonę darbuotojams, o ne kaip į jų funkcijų pakaitalą.

„Be abejo, kalbos modeliai gali būti naudojami užduotims automatizuoti, suteikiant darbuotojams daugiau laiko susitelkti į tas, kurioms reikia aukštesnio mąstymo“, – dabartinę situaciją aiškina A. Challengeris.

Tuo tarpu „Chat GPT“ sukūrusios kompanijos „Open AI“ atstovai, reaguodami į teiginius, kad jų kuriamas DI be darbo gali palikti milijonus žmonių, žiniasklaidai pateikė pranešimą, kuriame teigiama, kad DI sistema kartais vis dar gali „sugalvoti informaciją, kuri yra neteisinga, bet skamba tikėtinai“ ir pridūrė, kad kompanijos misija yra „pagerinti darbo vietas naudojant dirbtinį intelektą, bet ne jas panaikinti“. 

DI neišvengiamai sutrikdys darbo rinką, be darbo liks ne dešimtys, bet šimtai milijonų piliečių

Tačiau bendrovės „Challenger, Gray & Christmas“ ataskaita, kurioje teigiama, kad DI gali pakeisti net 4,8 mln. amerikiečių darbo vietų gali būti net optimistinis scenarijus.

„Goldman Sachs“ ekonomistai neseniai paskelbė ataskaitą, kurioje teigiama, kad dirbtinis intelektas smarkiai sutrikdys pasaulinę darbo rinką ir per ateinantį dešimtmetį automatizuos net daugiau nei 300 mln. darbo vietų^[3].

„Goldman Sachs“ ekspertai įspėja, kad dabar, kai vyksta esminis DI bumas, dėl kurio dirbtinis intelektas tampa neatskiriamu nuo žmogaus sukurtos produkcijos, visi pajus „potencialiai didelį makroekonominį poveikį“.

Tyrėjai teigia, kad JAV ir Europoje gali būti automatizuotas ketvirtadalis visų darbų, o tai lems didelį darbuotojų perkėlimų skaičių. Tiesa, tai nėra vien tik blogos naujienos: taip pat manoma, kad pasaulyje DI paskatins ir daug naujų darbo vietų kūrimą, o šis minimas produktyvumo bumas gali padidinti ekonomikos augimą globaliu bei regioniniais mastais.

„Pasaulinio darbo našumo padidėjimas taip pat gali būti ekonomiškai reikšmingas, ir, mūsų vertinimu, dirbtinis intelektas galiausiai gali padidinti metinį pasaulio BVP 7 proc. Nors galiausiai dirbtinio intelekto poveikis priklausys nuo jo galimybių ir įsisavinimo grafiko, šis įvertis pabrėžia didžiulį generatyvinio dirbtinio intelekto ekonominį potencialą, jei jis pateisins savo pažadus“, – sakoma „Goldman Sachs“ ataskaitoje.

Tiesa, ir „Goldman Sachs“ tyrėjai teigia, kad vienas iš didžiausių problemų dėl DI įtraukties pajus tie, kurie dirba administracinį darbą. Prognozuojama, kad 46 proc. užduočių šioje aplinkoje bus automatizuotos naudojant dirbtinį intelektą.

Dar apie 44 proc. darbo vietų išnyks teisinių profesijų srityje. Kitos labai paveiktos pramonės šakos bus architektūra ir inžinerija, verslo finansinės operacijos, bendruomenės ir socialinės paslaugos, vadyba.

Tuo tarpu ekspertai, į vieną kategoriją įtraukę menus, dizainą, pramogas, sportą, žiniasklaidą, mano, kad šioje srityje dirbtinis intelektas pakeis 27 proc. žmonių atliekamų užduočių.

Tyrėjai mano, kad DI daugiausiai paveiks darbo sektorius didžiuosiuose pasaulio miestuose bei inovatyviai pažangiausiose šalyse: Honkonge, Izraelyje, Japonijoje, Švedijoje, JAV ir Jungtinėje Karalystėje.

Vis gi, jei ieškotume bent kiek pozityvumo, „Goldman Sachs“ tyrėjai taip pat mano, kad dauguma darbo vietų bus papildytos, o ne visiškai pakeistos.

„Didelė užimtumo dalis, kurią gali automatizuoti generatyvinis dirbtinis intelektas, kelia darbo našumo bumo potencialą, dėl kurio gerokai padidės pasaulinė gamyba. Dauguma darbuotojų dirba profesijose, kurias iš dalies gali paveikti dirbtinio intelekto automatizavimas, ir, įdiegus dirbtinį intelektą, greičiausiai bent dalį savo atsilaisvinusių pajėgumų pritaikys produktyviai veiklai, didinančiai gamybos apimtis“, – sakoma „Goldman Sachs“ ataskaitoje.