Pasaulinė diabeto diena: atsiranda galimybės suvaldyti ligą

Sergant pirmo tipo cukriniu diabetu valstybė kompensuoja visas taikomas priemones

Sergant pirmo tipo cukriniu diabetu valstybė kompensuoja visas taikomas priemones. Minint Pasaulinę diabeto dieną, Respublikinės Šiaulių ligoninės vaikų gydytoja endokrinologė dr. Margarita Valūnienė ir slaugytoja diabetologė Vaida Karbočienė džiaugiasi, kad gali diagnozuoti ir gydyti vaikus, taikydamos pačias moderniausias medicinos pagalbos priemones. Tai ir insulino pompos, ir nuotolinio glikemijos sekimo sistemos (sensoriai), padedančios išvengti dūrio.

Nebereikia dešimt kartų per dieną badyti pirštelių, norint pamatuoti glikemiją, seniai pamiršti ir švirkštai, kuriais būdavo leidžiamas insulinas. Labai didelis technologinis šuolis suteikia daug galimybių ir ligoniukams, kurie gali ir mokytis, ir sportuoti, ir studijuoti, bei jų tėveliams, kurie gali daugiau pailsėti. Tarp medikų sklando viltis, kad ateityje sergantieji cukriniu diabetu bus gydomi ne insulinu, kas visiškai pakeistų jų gyvenimą.

Sergančiųjų daugėja

Vaikai ir jaunimas dažniausiai serga pirmo tipo cukriniu diabetu. Statistiškai dažniausiai suserga paaugliai nuo 8 iki 12 metų, per brandą. Bet susergama ir kūdikystėje. Pagal lytį sergama panašiai.

Labai retai, bet vaikystėje susergama ir antro tipo cukriniu diabetu, tik šią patologiją sukelia visai kitos priežastys. Antro tipo diabetas yra genetiškai paveldimas, pagrindinis ligos mechanizmas yra insulino rezistentiškumas. Tų pacientų organizme insulino pakanka, bet jis nepakankamai veikia. Pasak vaikų gydytojos endokrinologės dr. M. Valūnienės, dažniausiai tai nutinka žmonėms, turintiems antsvorio, kuriems ir yra didesnė rizika susirgti antro tipo cukriniu diabetu.

I tipo diabetas - lėtinė autoimuninė liga. Dėl atsiradusių antikūnių prieš kasos audinį pradedamos lėtai naikinti kasos beta ląstelės, dėl ko mažėja insulinas kasoje ir atsiranda hiperglikemija. Tad gydymas pirmo tipo cukrinio diabeto yra tik pakaitinė insulino terapija, kuris ir leidžiamas sergančiajam.

Statistika teigia, kad vaikų ir jaunuolių, sergančiųjų pirmo tipo cukriniu diabetu, visame pasaulyje sparčiai daugėja. Didžiausias sergamumas yra Skandinavijos šalyje Suomijoje. Priežasčių susirgti yra labai daug. Lietuva yra rizikos grupėje ne pagal dabartinį sergamumą, bet pagal atvejų augimą, nes Lietuvoje labai sparčiais daugėja vaikų cukrinio diabeto atvejų, ir pagal pagreitį Lietuva jau yra viena pirmaujančių pasaulyje.

„Dar nenustatytos priežastys, kurios užveda autoimuninį procesą, dėl kurio pradeda beta ląstelės mažiau gaminti insulino. Dar mokslininkai nenustato, kas yra pasikeitę, kokie aplinkos ar genetiniai paveldimumo veiksniai ar persirgtos virusinės infekcijos veikia“, - sako dr. Margarita Valūnienė.

Galvojama, kad kai lieka apie 10-20 proc. beta ląstelių kasoje, ir pasireiškia diabeto simptomai. Kai dar nėra jokių išorinių simptomų, vadinama prediabeto fazė, bet organizme jau vyksta ryškus klinikinis procesas. Tačiau gydymas pradedamas tik atsiradus išoriniams simptomams: krenta svoris, dažnai šlapinasi, vargina pūlingos infekcijos, troškulys ir alkis, kyla kraujo spaudimas, blogai gyja žaizdos, krenta svoris, vargina bendras nuovargis, odos niežėjimas.

Gydymas – pakaitinė terapija

Kai vaikas suserga ir atvyksta į Respublikinės Šiaulių ligoninės Motinos ir vaiko kliniką, jis paguldamas į Vaikų intensyviosios terapijos skyrių. Tačiau ilgai čia neužsibūna – pacientas pervežamas į Kauno klinikos Vaikų endokrinologijos skyrių, kur patvirtinama diagnozė ir pradedamas gydymas. Įprastai ten vyksta tėvelių supažindinimas su liga, suteikiamas pradinis mokymas, kaip gyventi su diabetu.

„Suprantama, kad, išgirdę vaiko diagnozę, tėvai jaučia baimę ir nerimą, tad ir mokymams sunku susikaupti. Grįžus namo, būtinas tęstinis mokymas, žinių įtvirtinimas, kuris vyksta drauge su patirtimi, realiai pajaučiant problemas, kurios iškyla, sergant cukralige“, - sako vaikų endokrinologė dr. M. Valūnienė, ypač daug dėmesio skirianti pacientams, sergantiems cukriniu diabetu.

Rutiniškai visi vaikai yra gydomi insulinu. Dienos metu insulinas leidžiamas valgio metu ir leidžiamas nakčiai. Insulino leidimo būdai yra du: daugkartinės injekcijos su penais arba insulino pompa.

Visos priemonės vaikams yra kompensuojamos. Didžiulis proveržis yra gliukozės censoriai, skirti nuolatiniam gliukozės stebėjimui tarpląsteliniame audinių skystyje. Jie nuolat (kas penkias minutes) matuoja gliukozės kiekį kraujyje. Vaikai ir jų tėvai turi telefone instaliuotis specialias programėles ir jie nuolat savo telefone (arba specialiame prietaise) mato sergančiojo cukraus kiekį ir net tendenciją, ar gliukozės kiekis planuoja kristi, ar kilti. Telefone instaliuotoje programėlėje gali vaiko glikemijos rodiklius stebėti ne tik tėvai, bet ir gydytojai. Ypač tai naudinga prieš konsultacijas, kai būtina sureguliuoti gydymą.

Yra ir insulino pompos uždaro ciklo sistema, kai pati pompa dozuoja insuliną pagal vaiko organizme esantį cukraus kiekį. Naudojant jas pastangų, reguliuojant cukraus kiekį, reikia daug mažiau. Insulino pompos veikimas imituoja kasos funkcijas, nes pagal cukraus kiekį dozuojamas insulinas. „Vieni vaikai, ypač paaugliai, labiau renkasi daugkartines injekcijas, kiti – ypač mažiukai, yra su pompomis“, - pastebi gydytoja M. Valūnienė ir džiaugiasi dar viena naujove. Jau žinoma, kad yra sukurtos belaidės pompos, tad jų labai laukiama.

Nuolatinė priežiūra – svarbiausia

Net nesvarbu, kokias priemones pasirenka vaikas ir jo artimieji, cukriniu diabetu sergančiam visada reikalinga kasdienė, nuolatinė priežiūra – sunkiausia dalis, sergant šia liga. Anot vaikų slaugytojos diabetologės Vaidos Karbočienės, tai yra angliavandenių skaičiavimas, susijęs su mityba. Vaikas turi į specialų aparatą įvesti maisto kiekį, ir pagal tai pompa dozuoja insulino dozę. Labai svarbu kontroliuoti glikemijos svyravimą. „Vaiko diena labai užimta: mokykla, būreliai, fizinis krūvis, o cukrus labai reaguoja į įvairius aplinkos faktorius. Todėl vaikams ir tėvams tenka sunki užduotis - išlaikyti cukraus kiekį kuo stabilesnėse ribose“, - pastebi V. Karbočienė ir rekomenduoja, kad cukrus laikytųsi nuo 4 iki 10 mmol/l intervale, ir toks išbūtų ne mažiau 70 proc. paros.

Vaikų ligų klinikos Vaikų konsultacijų poliklinikoje yra įkurta Vaikų diabeto mokyklėlė. Slaugytojos diabetologės Vaidos Karbočienės, dirbančios šiame kabinete, pagrindinis tikslas – nuolatinis sergančiųjų mokymas. „Visada stengiamės išsiaiškinti, kodėl pacientui gliukozės kiekis nepastovus, sprendžiame problemų mokykloje priežastis. Vieniems problemos kyla dėl angliavandenių skaičiavimo, kitiems - dėl nustatytos insulino dozės. Kasdienio darbo rutinoje yra ir diabetinės pėdos priežiūra, kuri taip pat yra vykdoma ir vaikams, ir paaugliams“, - trumpai apibūdina savo veiklą V. Karbočienė.

Ieškoma ir kitų būdų, kaip padėti sergantiems vaikams ir jų tėveliams. Specialistės pastebi, kad labai pasiteisina vasarą rengiamos diabetu sergančiųjų stovyklos. Praėjusią vasarą pirmą kartą Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikos medikai drauge su Šiaulių moterų LIONS klubo narėmis Vėžežeryje (Kelmės raj.) surengė pirmąją vaikų, sergančių cukriniu diabetu, ir jų tėvelių stovyklą. Visą savaitę dviejose pamainose vaikai ne tik stovyklavo, ilsėjosi, bet ir mokėsi gyventi su cukriniu diabetu.

„Stovyklos tikslas per neformalų bendravimą išsiaiškinti, kodėl vaikui sunku vienoje ar kitoje situacijoje kontroliuoti cukrinį diabetą, o tėvams ir patiems vaikams tai yra galimybė labiau suprasti ligą“, - sako diabetologė, įsitikinusi, kad atėję į kabinetą ne visada pasako tikrąją situaciją, nes nori pasirodyti gražiau. Stovykloje lengviau pasimato tikroji situacija, nes neformali aplinka atpalaiduoja, visi elgiasi natūraliai.

Reikia pastangų

V. Karbočienei tenka dalyvauti ir slaugytojų diabetologių konferencijose, kur aptariamos visos problemos. Ypač jų daugėja, vaikui pradėjus lankyti darželį ar mokyklą, nes reikia ateiti į ugdymo įstaigą ir suleisti insuliną. Bendruomenės slaugytojos, dirbančios mokyklose, neatlieka daugelio funkcijų. Tik geranoriškumo principu kažkuris iš suaugusių darbuotojų gali apsiimti pasirūpinti sergančiu vaiku, jei to nėra, tenka tėvams ateiti į mokyklą reikiamu laiku ir suleisti insuliną.

Respublikinė Šiaulių ligoninė organizavo mokymus ugdymo įstaigų darbuotojams. Jie gali pasimokyti papildomai ir tada, kai į mokyklą ateina vaikas, sergantis cukriniu diabetu, kuriam reikia pagalbos.

Technologijoms, taikomoms cukriniam diabetui gydyti, modernėjant, komplikacijų vaikai išvengia. Tačiau gydymo sėkmė negarantuota – trečdalio sergančių vaikų cukrinis diabetas yra dekompensuotas. Kitas trečdalis siekia vidutinės dekompensacijos, ir mažiau nei trečdalis yra su gera kompensacija. Pasak gydytojos M. Valūnienės, greitame gyvenimo tempe, kuriame nestinga nerimo, skubėjimo, rūpesčių, gerą kompensaciją pasiekti sunku. Reikia labai daug pastangų ne tik neatsiribojant nuo netinkamo maisto, bet ir nuo daugelio kitų sudedamųjų, kas įtakoja cukraus kiekį kraujyje.

Medikai pastebi, kad susirgę vaikai greičiau bręsta, nei jų bendraamžiai, net žvilgsnis į pasaulį jų kitoks, nes juos motyvuoja atsakomybė už save, už šalia esantį likimo draugą, kuriuo visada labai rūpinasi. Jie žino, kad cukrinis diabetas – visą gyvenimą besitęsianti liga, reikalaujanti tėvų priežiūros, dėmesio ir rūpesčio. Kai paauga vaikai, patys rūpinasi savimi. Tai vargina, kelia liūdesį, atsiranda psichologinių problemų. Medikai mato, nors ir tobulėja technologijos, gerėja cukrinio diabeto kontrolė, bet kartu auga ir liūdesys, depresijų dažnis, daugėja iššūkių, kurių priežastis – netikėtai užklupęs cukrinis diabetas.

Pranešimą paskelbė: Zita Katkienė, Respublikinė Šiaulių ligoninė, VšĮ.