- Pabėgimo kambaryje šventusios gimtadienį žuvo penkios paauglės mergaitės
- Priteista 2 mln. zlotų kompensacija pabėgimo kambaryje žuvusių paauglių tėvams
- Nukentėjusiųjų tėvai nuosprendžiu nėra patenkinti ir ruošiasi imtis atsakomųjų veiksmų
- Pagalbos operatorius pirmąjį skambutį dėl gaisro gavo gerokai po pietų
Pabėgimo kambaryje šventusios gimtadienį žuvo penkios paauglės mergaitės
2019 m. sausio 4 d. penkios paauglės, 9-osios gimnazijos (dabar 18-oji pagrindinė mokykla) mokinės – Julija, Karolina, Wiktoria, Małgosia ir Amelija – Košaline Lenkijoje esančiame pabėgimo kambaryje „To Nie Pokoj“ šventė vienos iš jų gimtadienį[1]. Tačiau šventė pakrypo kraupia linkme, vienoje iš patalpų kilus gaisrui, kurio metu šios lankytojos žuvo.
Ketvirtadienį Košalino apygardos teismas paskelbė nuosprendį pabėgimo kambaryje kilusio gaisro byloje.
Košalino pabėgimo kambario įkūrėjas Miłoszas S. buvo nuteistas kalėti dvejus metus, draudžiant šiam 10 metų užsiimti verslu kultūros, sporto, pramogų ir poilsio srityse. Tokį nuosprendį priėmė Košalino apygardos teismo teisėja Sylwia Dorau-Cichoń. Analogiškas teismo nuosprendis taikomas ir pabėgimo kambario darbuotojui Radosław D.
Byloje iš viso apkaltinti keturi asmenys. Mat su šia veikla susijusios dar dvi moterys – Małgorzata W. ir Beata W. – nuteistos vienerių metų laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant trejiems metams. Pastarosioms taip pat uždrausta dešimtmetį užsiimti verslu anksčiau minėtose srityse.
Priteista 2 mln. zlotų kompensacija pabėgimo kambaryje žuvusių paauglių tėvams
Iš viso kaltinamieji turės sumokėti 2 mln. zlotų kompensaciją mirusių paauglių tėvams. Keturi šioje byloje nuteisti asmenys turės sumokėti po 200 tūkst. PLN kiekvienam iš tėvų (po 46 116 eurų). Tačiau, prokurorės Małgorzata Sielska teigimu, nuosprendis nėra galutinis. Teismo procesas, prasidėjęs 2021-aisiais, baigėsi lapkričio pradžioje.
„Negalime abejoti, kad kaltinamieji padarė jiems inkriminuotas veikas“, – sakė vienos iš mergaičių tėvų advokatas, turėdamas mintyje keturis asmenis – darbuotoją, savininką ir jo mamą bei močiutę.
Kita vertus, Radosław D. pareikštas kaltinimas buvo platesnis – mat jis buvo susijęs su konkrečių veiksmų merginoms išlaisvinti nesiėmimu.
Vyras tvirtina, esą jo nebuvo tuo metu, kai kilo gaisras. Tad jis nieko negalėjo padaryti: tik įleido merginas, jas užrakino ir išėjo iš pabėgimo kambario išeidamas ir iš paties objekto. Kadangi paauglės buvo įnykusios į žaidimą spręsdamos užduotis pabėgimo kambaryje, kilus gaisrui jo iš karto nepastebėjo. Įdomi detalė: už netikro (imitacinio) židinio užduočių patalpoje buvo perėjimas į kitą kambarį. Tačiau pastarosios to nežinojo, tad išsigelbėti pačios negalėjo. Pastate kitų evakuacijos kelių nebuvo.
Po tragedijos paaiškėjo, jog pastatui nebuvo atlikti ir jokie techninės būklės bandymai[2].
Artimiesiems tragiška istorija vis dar neleidžia atsikvėpti. Pastarieji teigia kone kasdien degantys žvakutes ant savo vaikų kapų.
„Nepraeina nė dienos be dukters balso įrašo telefone, jai įspėjant apie gaisrą ir šaukiantis pagalbos“ – atvirauja vienas iš nukentėjusiųjų tėvų.
Apie lemtingą dieną Košaline netruko išgirsti visa Lenkija. Tragedija sukrėtė miestą ir išgarsėjo visoje šalyje. 2019 metų sausio 6 dieną Košalino meras paskelbė mieste gedulo dieną. Vietinė Valstybinė priešgaisrinė tarnyba suskubo atlikti visų pabėgimo kambarių patikrinimus mieste. Tuometinis Vidaus reikalų ir administracijos ministerijos vadovas Joachimas Brudzińskis taip pat pasirašė priešgaisrinės apsaugos reglamentą. Šie pakeitimai apėmė evakuacijos tokio tipo patalpose galimybę apsisaugant nuo panašių nutikimų ateityje.
Nukentėjusiųjų tėvai nuosprendžiu nėra patenkinti ir ruošiasi imtis atsakomųjų veiksmų
Pagal teismo išvadas, kaltinamieji padarė jiems inkriminuotas veikas kaltinamajame akte nurodytu laiku ir būdu. Vis dėlto, teismui paskelbus nuosprendį, iš merginų šeimų girdėjosi nepasitenkinimo šnabždesiai bei verksmai. Tėvai pasižadėjo ir toliau kovoti už teisingumą. Svarstoma, esą byla bus perduota kitos instancijos teismui.
Kadangi į bausmės trukmę įtrauktas ir kaltinamųjų suėmimas iki kol buvo priimtas nuosprendis, nuosprendžiui įsiteisėjus, kaltininkai grįš į kalėjimą tik keliems mėnesiams[3].
Teismas taipogi įvertino kaltinamųjų pareiškimus. Jų akimis, pastarieji bandė išvengti baudžiamosios atsakomybės. Nepaisant to, jog yra kaltinami galimai tyčia pažeidę priešgaisrinės saugos taisykles ir dėl neatsargumo sukėlę penkių žmonių mirtį, nė vienas iš kaltinamųjų savo kaltės nepripažino.
„Niekas nesugrąžins mano vaiko į gyvenimą, tačiau teisingumas turi būti įvykdytas. O teisingumo nėra“, – sakė vienos iš žuvusių merginų motina.
„Turėjau būti su vaikais ir juos prižiūrėti. Deja, gavau iškvietimą į darbą“, – pasakojo vienos iš mergaičių tėvas, pridurdamas, jog sąžinė jį grauš visą likusį gyvenimą.
Tuomet, kai laukimo salėje kilo gaisras, merginos buvo pastato gale esančiame kambaryje. Įmonės vadovo Miłoszas S. teigimu, darbuotojas galėjo joms šaukti, kur yra paslėptas praėjimas į kitą patalpą, kurioje gaisras nebuvo kilęs. Tačiau Radoslow D. to nepasakė. Taip pat kyla klausimų, susijusių su nepanaudotu gesintuvu stengiantis išgelbėti paaugles – o tai neva buvo įmanoma. Šeimų akimis, buvo begalė progų liepti merginoms eiti į kitą kambarį.
„Šio baisaus įvykio pabaiga galėjo būti visiškai kitokia“, – sakė ir pats Miłoszas S.
Radoslow D. gynėsi:
„Tą akimirką nežinojau, ką daryti. Buvo kelios sekundės apsispręsti. Stengiausi daryti, ką galėjau. Bet viskas įvyko taip greitai“, – sakė pabėgimo kambario darbuotojas.
Pagalbos operatorius pirmąjį skambutį dėl gaisro gavo gerokai po pietų
Pagalbos operatorius pirmąjį skambutį, kuriuo buvo pranešta apie gaisrą, gavo 17.13. Kelios mergaitės taip pat skambino tėvams. Jos spėjo pasakyti, kad kilo gaisras ir kad yra įstrigusios viduje, laukdamos pagalbos.
„Čia yra dideli dūmai, ką mums daryti?“, – šaukė jos, tačiau skambutis staiga buvo nutrauktas. Mergaitės, kaip teigiama, mirė apsinuodijusios anglies monoksidu. Prokuratūra nustatė, jog gaisro priežastis – iš balionų, kuriais buvo maitinami pastato šildytuvai, ištekėjusios dujos.
Aiškinama, esą gaisras sutrukdė pabėgimo kambario darbuotojui pasiekti įstrigusias mergaites. Vyras patyrė nudegimų, tačiau negalėjo mergaitėms padėti ir atidaryti durų ar prasibrauti kitu būdu. Tik jos neva galėjo atrakinti duris išsprendusios paskutinį galvosūkį. Vienintelis kambario langas iš vidaus buvo užkaltas lentomis.
Tačiau šioje istorijoje fiksuojamos tam tikros dėmės.
Privatus aukų tėvų tyrimas parodė, kad Radosław D. išties nebuvo pastate, kai kilo gaisras. Tačiau taip pat buvo atliktas eksperimentas su dujų balionu. Remiantis juo, gaisro priežastis negalėjo būti pastato šildytuvai. Tai galėjo būti kitas veiksnys, pavyzdžiui, darbuotojo ant sofos palikta cigaretė ar žvakė.
„Gaisro priežastis – ne dujų balionai“, – nuomonę reiškė vienos iš aukų tėvas. Dar labiau aukų šeimas stebina tai, kad kaltininkams skiriama gėdingai maža bausmė.
„Jokios teismo paskirtos priemonės tokiu atveju realiai negali kompensuoti tėvų patirtos netekties. Kiekvienas iš teisiamųjų visą gyvenimą gyvens su mintimi, kad galėjo būti kitaip“, – atviravo teisėja S. Dorau-Cichoń.
Panašių mirtinų incidentų pabėgimo kambariuose pasaulyje yra reta. Užfiksuota keletas atvejų, kai lankytojai patyrė sužalojimus dėl netinkamos įrangos ar saugumo taisyklių nesilaikymo. Pavyzdžiui, 2017 m. Maskvoje viename pabėgimo kambaryje lankytojas patyrė sunkius sužalojimus dėl netinkamai įrengtos elektros įrangos.
Po Košalino incidento daugelyje šalių buvo peržiūrėti ir sugriežtinti pabėgimo kambarių saugumo reikalavimai. Operatoriai privalo užtikrinti, jog patalpos atitiktų priešgaisrinės saugos standartus, būtų įrengti avariniai išėjimai, o personalas būtų tinkamai apmokytas reaguoti į ekstremalias situacijas.
