Nenuginčijama muzikos nauda: padeda valdyti stresą, mažina skausmą, gerina miegą

Teigiamas muzikos poveikis – nenuginčijamas

Muzika lydi mus per visą gyvenimą. Net ir ne tokie dideli muzikos entuziastai vis tiek kasdien susiduria su muzika – pradedant garso takeliu mėgstamame filme ir baigiant prasiblaškymui įjungta radijo stotimi, bevažiuojant automobiliu. Ir tikriausiai ne vienas pritars, jog dažnai tam tikros melodijos padeda nusiraminti, pakelti nuotaiką ar net aiškiau išreikšti savo jausmus. Bet ar yra kokių nors mokslinių įrodymų, jog muzika iš tikrųjų teikia naudą žmogaus fizinei sveikatai, smegenų veiklai ar psichologinei būsenai?

Nors negalime tiksliai žinoti, kada istoriškai žmonės pradėjo klausytis muzikos, mokslininkai bent jau žino kodėl tai darome. Muzikos klausymas yra naudingas tiek mums individualiai, tiek ir kolektyviai. Apie tai rašoma daugybėje tyrimų, kuriuose aiškiai įrodyta muzikos galia pagerinti mūsų fizinę, psichinę ir emocinę sveikatą. Tiesa, nepaisant gausių įrodymų, dažnai vis dar vykdomi įvairūs eksperimentai ir tyrimai, taip įsitikinant, jog muzika veikia dar didesnį spektrą įvairių sričių, apie kurias galbūt prieš tai net nebuvome pagalvoję.

Tyrimai parodė, kad kai mėgiamos muzikos klausymo metu smegenys iš tikrųjų išskiria cheminę medžiagą, vadinamą dopaminu, kuri turi teigiamą poveikį žmogaus nuotaikai. Muzika gali priversti mus jausti stiprias emocijas, tokias kaip džiaugsmas, liūdesys ar baimė. Kai kurių tyrinėtojų teigimu, muzika gali netgi pagerinti mūsų sveikatą ir gerovę.

Dopamino išskyrimui ypač padeda klasikinė muzika. Jos klausantis pagerėja nuotaika ir bendra savijauta. Be to, pagerėja nervinių impulsų perdavimas, todėl sekasi sklandžiau mokytis bei atsiminti. Suomijos tyrėjai netgi teigia, kad klasikinė muzika padėjo sumažinti sinukleino alfos aktyvumą. Šis genas dar vadinamas Parkinsono ligos rizikos faktoriumi^[12].

Tyrimai rodo, kad foninė muzika arba muzika, kuri grojama, kai klausytojas daugiausia dėmesio skiria kitai veiklai, gali pagerinti vyresnio amžiaus žmonių kognityvines užduotis. Vienas tyrimas atskleidė, kad leidžiant linksmesnę muziką pagerėjo apdorojimo greitis. Be to, muzika pagerino atmintį.^[1]

Tad jei kitą sykį norėsite, kad jūsų atliekamos užduotys eitųsi daug greičiau ir lengviau, pamėginkite įsijungti kokią nors muziką. Tiesa, geriausia tam pasirinkti kokius nors instrumentinius kūrinius, nes sudėtingi dainų žodžiai gali blaškyti, o ne padėti susikaupti.

Muzika padeda lengviau susidoroti su stresu ir net mesti svorį

Jau seniai teigiama, kad muzika gali padėti sumažinti ar valdyti stresą. Ar pastebėjote, kaip dažnai siūloma muzika, orientuota į meditaciją, sukurtą nuraminti protą ir paskatinti atsipalaiduoti? Laimei, tai nėra iš piršto laužti siūlymai ir tokią muzikos naudą palaiko tyrėjai. Muzikos klausymas iš tikrųjų gali tapti veiksmingu būdu susidoroti su stresu.

Viename 2013 metais atliktame tyrime^[2] dalyviai buvo suskirstyti į tris grupes, kuriose patyrė tam tikrą stresą, o tuomet atliko psichosocialinį streso testą. Vieni dalyviai klausėsi atpalaiduojančios muzikos, kiti – vandens čiurlenimo, o likusieji nesulaukė jokios klausos stimuliacijos. Šio eksperimento rezultatai buvo išties iškalbingi, nes muzikos klausymasis turėjo įtakos žmogaus reakcijai į stresą, ypač autonominei nervų sistemai. Tie, kurie klausėsi muzikos, buvo linkę greičiau atsigauti po patirto streso.

Vienas iš labiausiai stebinančių psichologinių muzikos privalumų yra tai, kad ji gali būti naudinga kaip svorio metimo priemonė. Jei bandote numesti svorio, švelnios muzikos klausymasis ir šviesos pritemdymas gali padėti jums lengviau pasiekti savo tikslus. Vieno tyrimo duomenimis, žmonės, valgę silpnai apšviestuose restoranuose, kuriuose skambėjo švelni muzika, suvartojo 18% mažiau maisto nei tie, kurie valgė kituose restoranuose^[3].

Tyrėjai teigia, kad muzika ir apšvietimas padeda sukurti ramesnę aplinką, o tai padeda nepersivalgyti. Kadangi dalyviai buvo labiau atsipalaidavę ir jautėsi jaukiau, jie veikiausiai valgė lėčiau ir geriau suvokė, kada pradėjo jaustis sotūs. Iš tiesų panašią praktiką galima pritaikyti ir namuose. Tiesiog valgomajame pasirinkite ne tokį ryškų, erzinantį apšvietimą, o vietoj visiškos tylos geriau leiskite švelnią muziką. Taip sukursite atpalaiduojančią aplinką ir veikiausiai valgysite lėčiau, o tada greičiau pajusite sotumo jausmą, nors iš tiesų suvalgysite mažiau.

Tinkamos melodijos gali padėti mokymosi procese

Daugeliui mokinių ar studentų patinka klausytis muzikos kai mokosi, bet ar tai tikrai gera idėja? Kai kurie žmonės tikina, kad klausydamiesi mėgstamos muzikos, kai jie mokosi, jaučia, jog tai gerina jų atmintį, o kiti tvirtina, kad tai tiesiog veikia kaip malonus dėmesio atitraukimas.

Visgi tyrimai rodo, kad muzika gali padėti mokymosi procese. Tačiau tai priklauso nuo įvairių veiksnių, įskaitant muzikos tipą, ar klausytojui ta muzika patinka ir net nuo klausytojo muzikinio išsilavinimo. Vieno tyrimo metu paaiškėjo, jog mokiniai, kurie menkai kažką žinojo muzikos srityje, geriau mokėsi klausydamiesi teigiamos muzikos. Galbūt taip nutiko todėl, kad dainos sukėlė daugiau teigiamų emocijų ir netrukdė atminties formavimuisi.

Tuo tarpu muzikaliai išsilavinę studentai buvo linkę geriau atlikti testus, kai klausėsi neutralios muzikos. Spėjama, jog taip nutiko todėl, kad tokio tipo muzika buvo mažiau blaškanti ir ją buvo galima lengviau ignoruoti. Jei jus blaško muzika, geriau mokytis tyloje arba fone skambant neutraliems takeliams. Kitas tyrimas parodė, kad naujos kalbos besimokančių dalyvių žinios ir gebėjimai pagerėjo, kai jie mokėsi naujus žodžius ir frazes juos dainuodami, o ne įprastai tardami ar ritmiškai kalbėdami^[4].

Būtina paminėti ir tai, kad muzikos klausymasis yra gera idėja nuo pat mažų dienų – netgi dar motinos įsčiose bei kūdikystėje. Mokslininkai jau senokai tvirtina, kad klasikinė muzika padeda išsivystyti stipresnei vaiko psichikai ir padeda aktyvinti sritis, atsakingas už kalbos vystymąsi. Be to, gali pagelbėti mažinant dantukų dygimo ar diegliukų skausmus, gerinti mažylio nuotaiką. Jei turite mažą vaiką arba laukiate šeimos pagausėjimo, ypač rekomenduojama klausytis Volfgango Amadėjaus Mocarto, Sebastiano Bacho ir Džozefo Haidno kūrinių.

Muziką galima pasitelkti malšinant skausmą ir kovojant su nemiga

Taip pat tyrimai jau spėjo atskleisti, jog muzika gali padėti valdant skausmą. Viename fibromialgijos pacientų tyrime^[5] nustatyta, kad tie, kurie klausėsi muzikos vos vieną valandą per dieną, patyrė reikšmingą skausmo sumažėjimą, palyginti su kontroline grupe, kuri nesiklausė muzikos. Pasibaigus keturių savaičių trukmės tyrimo laikotarpiui, dalyviai, kurie kiekvieną dieną klausėsi muzikos, žymiai sumažino skausmo ir depresijos jausmus. Tad galima įtarti, jog muzikos terapija gali būti pritaikyta lėtinio skausmo gydymui.

Negana to, atlikta muzikos poveikio skausmo malšinimo klausimu tyrimų apžvalga parodė, kad pacientai, kurie klausėsi muzikos prieš operaciją, jos metu ar net po jos, jautė mažiau skausmo ir nerimo nei tie, kurie muzikos neklausė^[6]. Tiesa, nors muzikos klausymasis davė teigiamų rezultatų bet kuriuo metu, mokslininkai pažymėjo, kad muzikos klausymasis prieš operaciją buvo veiksmingesnis. Mokslininkai nagrinėjo daugiau nei 7 000 pacientų duomenis ir nustatė, kad muzikos besiklausantiems žmonėms taip pat reikėjo mažiau vaistų skausmui malšinti.

Nemiga yra rimta problema, kuri kamuoja visų amžiaus grupių žmones. Nors yra daug šios problemos gydymo būdų, tyrimai parodė, kad klausytis atpalaiduojančios klasikinės muzikos gali būti saugi, veiksminga ir prieinama priemonė, galinti padėti kovoti su nemiga. Atliekant vieną iš su tuo susijusių tyrimų, jame dalyvavo kolegijos studentai. Jie tris savaites prieš miegą klausėsi klasikinės muzikos, įgarsintos knygos arba išvis nieko. Tyrėjai įvertino miego kokybę prieš ir po šios intervencijos. Galiausiai paaiškėjo, kad dalyviai, kurie klausėsi muzikos, patyrė žymiai geresnę miego kokybę nei tie, kurie klausėsi audioknygos ar išvis nieko nesiklausė^[7].

Ritmingos dainos skatina intensyviau sportuoti

Be to, tikriausiai esate pastebėję, kad jums sekasi daug lengviau sportuoti, kai klausotės muzikos. Iš tiesų tai nėra tik jūsų įsitikinimas. Mokslininkai jau spėjo patvirtinti, kad ritmingos, greitos muzikos sportuojant motyvuoja žmones dar labiau stengtis treniruočių metu.

Viename eksperimente, skirtame šiam efektui ištirti, 12 sveikų studentų vyrų buvo pavesta važinėti stacionariais dviračiais savo tempu. Trijų skirtingų bandymų metu dalyviai važinėjo dviračiu po 25 minutes, klausydamiesi šešių skirtingų populiarių, įvairaus tempo dainų grojaraščio. Klausytojams nežinant, tyrėjai padarė subtilius muzikos pakeitimus ir išmatavo dalyvių sportavimą. Muzika buvo palikta įprastu greičiu, pagreitinta 10 %, arba sulėtinta 10 %. Pagreitinus muziką padidėjo ir nuvažiuotas dalyvių atstumas, pedalo minimo greitis ir galia. Ir atvirkščiai, sulėtėjus muzikos tempui visi šie kintamieji irgi sumažėjo^[8].

Tad jeigu norite lengviau sportuoti ir pasiekti geresnių rezultatų, verta išmėginti muzikos naudą. Tiesiog pasirinkite ritmingas, greitesnes dainas ir tikėtina, jog tai padės pakelti motyvaciją bei padidins mėgavimąsi sportu.

Muzika – geros nuotaikos užtaisas

Žinoma, apie tai, kad muzika gali pagerinti nuotaiką, veikiausiai žino visi ar net patyrė tai savo kailiu. Ir faktas, jog muzikos klausymasis daro mus laimingesniais iš tiesų įrodytas moksliškai. Išnagrinėję priežastis, kodėl žmonės klausosi muzikos, mokslininkai išsiaiškino, kad muzika yra itin svarbi mūsų nuotaikai. Tyrimo dalyviai įvertino muzikos gebėjimą padėti pasiekti geresnę nuotaiką ir labiau suvokti save kaip dvi svarbiausias muzikos funkcijas.

Kitas tyrimas parodė, kad tyčinis bandymas pakelti nuotaiką klausantis teigiamos muzikos gali turėti įtakos per dvi savaites. Dalyviams buvo nurodyta tikslingai stengtis pagerinti savo nuotaiką klausantis teigiamos muzikos kiekvieną dieną dvi savaites. Kiti dalyviai klausėsi muzikos, bet jiems nebuvo liepta mėginti specialiai pakelti sau nuotaiką. Kai vėliau dalyvių buvo paprašyta apibūdinti savo laimės lygį, tie, kurie sąmoningai bandė pagerinti savo nuotaiką, pranešė, kad jau po dviejų savaičių pasijuto laimingesni^[9].

Mokslininkai taip pat nustatė, kad muzikos terapija gali būti saugus ir veiksmingas įvairių sutrikimų, įskaitant depresiją, gydymas. Vienas tyrimas^[10] parodė, kad muzikos terapija buvo saugus būdas sumažinti depresiją ir nerimą pacientams, kenčiantiems nuo neurologinių ligų, tokių kaip demencija, insultas ir Parkinsono liga.

Tiesa, būtina įsidėmėti, jog nors muzika tikrai gali turėti įtakos nuotaikai, muzikos tipas taip pat yra svarbus. Klasikinė ir meditacinė muzika yra naudingiausia, norint pakelti nuotaiką, o sunkiojo metalo ir techno muzika yra neveiksminga ar netgi žalinga nuotaikos atžvilgiu.

Kita svarbi psichologinė muzikos nauda yra jos gebėjimas pagerinti atliekamą darbą. Nors žmonės vaikščiodami ir bėgdami renkasi žingsnių dažnį, mokslininkai išsiaiškino, kad stiprus, ritmingas ritmas, pavyzdžiui, greitas muzikos takelis, gali paskatinti žmones padidinti tempą^[11]. Su tinkama muzika bėgikai ne tik gali bėgti greičiau, bet ir jaučiasi labiau motyvuoti laikytis pasirinkto greičio ir rodo didesnę ištvermę. Idealus treniruočių muzikos tempas yra nuo 125 iki 140 dūžių per minutę.

Tiesa, nors tyrimais nustatyta, kad kūno judesių sinchronizavimas su muzika gali pagerinti našumą ir padidinti ištvermę, tačiau poveikis dažniausiai būna ryškiausias mažo ar vidutinio intensyvumo pratimų atvejais. Kitaip tariant, eilinis žmogus linkęs gauti daugiau naudos iš muzikos klausymosi nei profesionalus sportininkas.

Taigi, apibendrinant galima tvirtai teigti, jog muzika – tiesus kelias į laimingesnį, sveikesnį gyvenimą, kuriame yra mažiau streso ir daugiau teigiamos veiklos. Jei iki šiol nebuvote pratę klausytis muzikos, rekomenduojame pradėti tą daryti. Galbūt ir jums mėgiamos melodijos atneš teigiamų pokyčių, apie kuriuos seniau net nebūtumėte pagalvoję.