- Lietuvos mirtingumo rodikliai praėjusiais metais atrodė geriau: netekome 37 005 gyventojų
- Lietuvos mirčių statistika prieš ir po COVID-19: ar tikrai susidūrėme su rekordiniu mirčių prieaugiu?
- Mirtingumo rodikliai Lietuvoje ir kitose pasaulio šalyse išlieka panašūs ne mūsų naudai
Lietuvos mirtingumo rodikliai praėjusiais metais atrodė geriau: netekome 37 005 gyventojų
Dažnai galima išgirsti, jog Lietuvos demografiniai rodikliai kasmet smunka į vis didesnę duobę. Susiduriame su dar nematytai menku gimstamumu ir tuo pačiu stebime vis didėjantį mirtingumą, bei niekur neišnykstančią emigraciją. Jei niekas nesikeis, ateityje galime matyti smarkiai susitraukusią ir vis didesnį kiekį imigrantų iš kitų šalių priglaudžiančią Lietuvą. Tačiau ar tokie gąsdinimai išties yra teisingi ir ar tikrai per pastaruosius dešimtmečius lietuvių skaičius mažėja vis spartesniais tempais?
Stebint 2014-2023 metų mirtingumo statistiką, visgi negalima teigti, jog kasmet fiksuojamas vis augantis mirčių kiekis. Iš tiesų mirtingumas pastarąjį dešimtmetį gan svyravo, tai augdamas, tai mažėdamas, o praėjusiais metais netgi pasiekė patį menkiausią tašką per visą 2014-2023 metų laikotarpį.
2023 metais mirė 37 005 Lietuvos gyventojai, nors 2022 metais tokių buvo net 42 884, o 2021 metais buvo pasiektas dešimtmečio mirčių rekordas – 47 746 mirtys[1].
Palyginimui, 2014 metais mirė 40 252 Lietuvos gyventojai, 2015 metais netekome 41 776 gyventojų, o 2016 metais – 41 106 gyventojų. 2017 metais mirčių kiekis paaugo iki 40 142, tačiau vėliau dvejus metus iš eilės nesiekė net ir 40 tūkstančių: 2018 metais mirė 39 574 žmonės, o 2019 metais – 38 281. Tiesa, 2020 metais užfiksuoto mirtingumo rodiklis ir vėl šoktelėjo į viršų, pasiekdamas net 43 547 mirtis per vienerius metus.
Tad akivaizdu, jog mirtingumo rodiklis kasmet kinta ir nėra nuolat didėjantis. Tačiau taip pat darosi aišku, jog 2020-2022 metų laikotarpiu netekome rekordiškai didelio kiekio gyventojų – net 134 177. Vos per trejus metus mirė daugiau žmonių, nei jų gyvena sudėjus visus Šaulių (104 300) ir Jonavos (27 134) gyventojus[2]!
Lietuvos mirčių statistika prieš ir po COVID-19: ar tikrai susidūrėme su rekordiniu mirčių prieaugiu?
Po įvairiais straipsniais apie rastus mirusiuosius be smurtinių žymių ir kitus neaiškius ar labai netikėtus atvejus, dažnai galima išvysti komentarų, kurie sieja mirčių prieaugį su COVID-19 vakcinomis. Panašiai buvo kalbama tiek pandemijos įkarštyje, tiek ir tuo metu, kai koronoaviruso bei skiepijimosi banga jau buvo atslūgusi. Deja, tikslių mokslinių tyrimų, susijusių su mirtingumu po vakcinų gavimo, Lietuvoje nėra.
Tad vienintelis būdas, galintis iš dalies atskleisti esamą situaciją – mirtingumo statistikos palyginimas prieš ir po masinės vakcinacijos. Visgi perspėjame, jog tai tėra mirtingumo skaičiai, kurie nebūtinai įrodo vakcinų padarytą žalą ir galimai iššauktas mirtimi pasibaigusias sveikatos problemas, nes dėl mirčių gali būti kalti įvairūs faktoriai.
Vakcinacija COVID-19 vakcinomis Lietuvoje prasidėjo 2020 metų gruodžio 27 dieną[3]. Iš pradžių buvo skiepijami sveikatos sektoriuje dirbantys asmenys, tad tikroji masinė vakcinacija prasidėjo tik 2021 metais.
Jei žvelgsime į mirčių statistiką Lietuvoje, kaip jau minėta, 2020 metais, t. y. pirmaisiais pandemijos metais, kai dar neturėjome vakcinų, mirė 43 547 žmonės. Tai buvo 15,5O mirčių 10 000 gyventojų.
2021 metais, masiško vakcinavimo laiku, mirė didžiausias per visą dešimtmetį gyventojų kiekis – 47 746 žmonės (17,0 mirčių 10 000 gyventojų). 2022 metais, kai tiek koronavirusas, tiek vakcinacija vis dar vyko pilnu tempu, mirė 42 884 žmonės (15,1 mirčių 10 000 gyventojų).
O 2023 metais, kai atslūgo tiek baimė dėl COVID-19, tiek ir skiepų bumas, turėjome mažiausią mirčių kiekį per visą dešimtmetį – 37 005 mirusieji (12,9 mirčių 10 000 gyventojų).
Primename, jog per 2020-2024 metų laikotarpį nuo COVID-19 kaip pagrindinės priežasties Lietuvoje mirė 9 897 asmenys[4]. Tad pandemijos metu šoktelėjusio mirtingumo statistika negali būti paaiškinama tik atsiradusiomis koronaviruso aukomis. Belieka tik spėlioti nuo kokių kitų priežasčių – negauto tinkamo gydymo, galimo šalutinio vakcinų poveikio ar kt. – stebėjome rekordiškai išaugusį mirčių kiekį.
Mirtingumo rodikliai Lietuvoje ir kitose pasaulio šalyse išlieka panašūs ne mūsų naudai
Kitas dažnai girdimas teiginys – jog Lietuva savo mirtingumo rodikliais lenkia daugelį pasaulio valstybių. Tačiau ką rodo konkretūs statistiniai duomenys?
Jei žvelgsime į dabartines tendencijas, mes prarandame daugiau gyventojų nei didžioji dalis kitų šalių. Pagal Jungtinių Tautų (JT) duomenis[5], Lietuvoje mirtingumo rodiklis – 14,4 mirčių 1 000 gyventojų – yra ketvirtas pagal dydį pasaulyje. Šį skaičių lemia įvairūs struktūriniai, socialiniai ir sveikatos veiksniai, iš kurių svarbiausi – širdies ir kraujagyslių ligos, plaučių vėžys bei socialinės nelygybės padariniai.
Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenis, mirčių dėl išeminių širdies ligų Lietuvoje skaičius yra keturis kartus didesnis nei Europos Sąjungos (ES) vidurkis, o mirčių dėl insultų – du kartus didesnis. Be to, plaučių vėžys, kurį dažnai lemia dideli rūkymo rodikliai, yra trečia pagrindinė mirties priežastis. Nepaisant sveikatos paslaugų prieinamumo, Lietuvos gyventojai vidutiniškai gyvena tik 74,1 metų, o tai yra viena žemiausių gyvenimo trukmių ES.
Pagal statistiką, Lietuva, ypač kalbant apie vyrus, rūkymo rodikliais stipriai lenkia ES vidurkį, o alkoholio suvartojimas yra vienas didžiausių pasaulyje. Tai tiesiogiai veikia sveikatą, ypač širdies ir kraujagyslių ligų, plaučių vėžio ir kepenų cirozės kontekste.
Kita svarbi problema yra prevencinės medicinos trūkumas ir socialinė nelygybė. Žmonės, turintys mažesnes pajamas ar žemesnį išsilavinimą, dažniau susiduria su ribota galimybe naudotis kokybiškomis sveikatos paslaugomis ir mažiau investuoja į savo sveikatą. Dėl šios priežasties jų gyvenimo trukmė yra trumpesnė, ypač kaimo vietovėse, kur sveikatos paslaugos yra sunkiau prieinamos. Tokia situacija skatina didesnį gyventojų susiskaldymą ir gilina sveikatos priežiūros kokybės skirtumus tarp miesto ir kaimo.
Visgi, nors Lietuvos mirtingumo rodiklis yra didelis, tačiau jis nėra pats aukščiausias Europoje. Bulgarija, Ukraina ir Latvija lenkia Lietuvą pagal mirčių kiekį.
Bulgarijoje mirtingumo rodiklis siekia 15,6 mirčių 1 000 gyventojų – tai aukščiausias rodiklis pasaulyje. Pagrindinės Bulgarijos problemos yra panašios į Lietuvos: širdies ir kraujagyslių ligos, neinfekcinės ligos bei gyventojų senėjimas.
Ukraina, turinti 15,2 mirčių 1 000 gyventojų, patiria demografinę krizę, kurią dar labiau gilina karo pasekmės. Nepakankamas sveikatos sistemos finansavimas prisideda prie didelio mirtingumo, o dažnas alkoholio vartojimas ir rūkymas ypač veikia darbingo amžiaus vyrus.
Latvijoje mirtingumo rodiklis siekia 15 mirčių 1 000 gyventojų. Latvijos sveikatos sistema taip pat yra nepakankamai finansuojama, o rizikos faktoriai, tokie kaip rūkymas, alkoholio vartojimas ir nutukimas, turi didelį poveikį gyventojų sveikatai. Socialinė ir ekonominė nelygybė dar labiau gilina šią problemą: mažiau išsilavinusių žmonių gyvenimo trukmė yra net 10 metų trumpesnė nei aukštąjį išsilavinimą turinčių gyventojų.
Taigi, lyginant su kitomis šalimis, Lietuvos mirtingumo rodikliai yra itin aukšti ir ją lenkia vos trys valstybės. Tai – didelė problema, kuri kelia rimtą susirūpinimą. Situaciją dar labiau blogina mažėjantis gimstamumas bei nuolatinė emigracija, neigiamai veikianti šalies demografinius rodiklius. Vis dėlto negalima teigti, kad Lietuva yra visiška pasaulio lyderė pagal mirtingumą ar kad šios problemos yra unikalios – dalis kitų šalių taip pat susiduria su panašiais iššūkiais.