Lietuva 2024 m. minės Dainų šventės šimtmetį

2024 m. Lietuva susirinks į Dainų šventę, kuriai jau šimtas metų

Šis kultūrinis fenomenas ne tik kelia pasididžiavimą lietuviams, bet ir savo unikalumu žavi visą pasaulį. 2003 m. UNESCO Dainų šventės tradiciją įtraukė į Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą.

„Kad giria žaliuotų“

Jubiliejinė šimtmečio Dainų šventė vyks birželio 29–liepos 6 d. Numatyta 14 renginių, kurie suburs 37 tūkst. atlikėjų. Šventėje tikimasi sulaukti net 9 tūkst. šokėjų ir apie 12 tūkst. dainininkų. Manoma, kad šimtmečio šventė pritrauks daugiau nei 1 mln. entuziastingų žiūrovų iš viso pasaulio.

Šimtmečio Lietuvos dainų šventę Lietuva pasitinka žodžiais ir palinkėjimu „kad giria žaliuotų“, kviečiančiu burtis ir vienytis aplink vieną tikslą – savo Tėvynę. Esame kviečiami pamąstyti, kas ir kodėl tą girią prieš šimtmetį pasodino, ir suvokti, kad visi drauge esame atsakingi už jos išsaugojimą ateities kartoms.

„Mums didelė garbė ir atsakomybė organizuoti šį istorinį renginį, simbolizuojantį vieną iš labiausiai puoselėjamų Lietuvos tradicijų – dainavimą“, – sako Lietuvos nacionalinio kultūros centro (LNKC) direktorius Saulius Liausa. Jis pabrėžia Lietuvos žmonių stiprų ryšį su gamta ir tradicijomis, taip pat ekologinį šventės aspektą. „Žalios girios idėja simbolizuoja mūsų tautos kelionę per istorinius iššūkius, jos augimą – kaip valstybės ir bendruomenės, panašiai kaip gyvybingos girios augimą, kurioje kiekvienas medis turi savo balsą. Tie balsai ir toliau kalba apie laisvę, kūrybiškumą ir atmintį“, – priduria S. Liausa.

Kaip viskas prasidėjo?

Šiandien Dainų šventė – vienas svarbiausių šalies kultūros reiškinių, kilęs iš liaudies dainavimo XIX a. pabaigoje – XX a. pirmojoje pusėje. Lietuvoje chorinio dainavimo kultūrą skatino lietuviškų chorų sąjūdis, kilęs iš tautinio atgimimo idėjos. Panašus judėjimas vyko ir kaimyninėje Latvijoje bei Estijoje, kur Dainų ir šokių šventės buvo jau senokai įsitvirtinusios, o Lietuvoje jų atsiradimas dėl istorinių aplinkybių gerokai vėlavo.

1924 m. rugpjūčio 23 ir 25 d. Kaune, Kariuomenės paradų aikštėje, vėliau pavadintoje Petro Vileišio vardu, pirmą kartą surengta Lietuvos Dainų šventė, į ją susirinko daugiau kaip 80 chorų. Šis renginys davė pradžią unikaliai Dainų švenčių tradicijai.

Dainų šventė Lietuvai ypač svarbi buvo nepalankių istorinių aplinkybių fone – padėjo išsaugoti gimtąją kalbą, tautinę savimonę ir identitetą, stiprino ir budino lietuvių tautą nepriklausomybės siekiams. Todėl Dainų šventės, vėliau pasipildžiusios Šokių ir Ansamblių dienomis, Lietuvai, o ir visoms Baltijos šalims yra reikšmingos ne tik kaip tradicija, bet ir kaip reiškinys, leidęs puoselėti tautinę tapatybę sunkiais Lietuvos tautai istoriniais etapais. Nacionaliniai jausmai ir laisvės viltis, kuriuos Dainų ir šokių šventės palaikė okupacijos metais, išaugo į dainuojamosios revoliucijos judėjimą.

Dainų šventės tradicija puoselėjama diasporoje

Už Lietuvos ribų vietinės Dainų ir šokių šventės klesti po pasaulį išsibarsčiusiose lietuvių bendruomenėse. Antrojo pasaulinio karo metais ir iškart po jo nemaža dalis Lietuvos gyventojų ieškojo prieglobsčio Vakaruose arba patyrė represinio sovietų režimo trėmimus į Sibirą. 1953 m. Igarkoje (Sibire) tremtiniai lietuviai surengė pirmąją vietinę Dainų šventę, o kitą šventę 1956 m. – Šiaurės Amerikos lietuviai.

„Diasporoje nuolatos kuriasi nauji chorai ir šokių kolektyvai, kurie yra gyva mūsų kultūrinės tapatybės išraiška. Tai galinga mūsų tautinės tapatybės ir mūsų paveldo išsaugojimo priemonė. Šiandien su nekantrumu laukiame artėjančios Dainų šventės – galimybės aplankyti Lietuvą ir pabendrauti su bendraminčiais entuziastais, kuriuos sieja bendra meilė šaliai“, – sako Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Henke.

Pasiruošimas šventei

„Vos pasibaigus vienai šventei, prasideda pasiruošimas kitai“, – sako LNKC direktorius S. Liausa. Vadovaujami chorų dirigentų ir šokių mokytojų, dainininkai ir šokėjai Lietuvos miestuose ir miesteliuose ištisus metus rengia ir tobulina savo pasirodymus kitai nacionalinei šventei.

Tradiciškai savaitę trunkanti nacionalinė Dainų šventė apima kelis svarbiausius renginius, kuriuose atsiskleidžia Lietuvos kultūros esmė. Tai Folkloro diena, Ansamblių vakaras, Šokių diena ir labai laukiamas baigiamasis renginys – Dainų diena Vingio parko amfiteatre.

Šventės akcentai

Birželio 29 d. Dainų šventė bus tradiciškai atidaryta Kauno Dainų slėnyje.

Liepos 5 d. Šokių dienoje Lietuvos futbolo federacijos stadione dalyvaus daugiau kaip 9 tūkst. atlikėjų. Jie interpretuos liaudies šokius, simbolizuojančius ryšius tarp įvairių sferų – žemės ir dangaus, praeities ir dabarties, skirtingų kultūrų susiliejimą. Scena mirgės nuo choreografinių figūrų, sukursiančių nepakartojamą vientisą vilnijantį srautą. O srauto tekėjimas visada atrodo magiškas dėl Lietuvos regionų tautinių kostiumų raštų. Visas šis grožis susilies į įspūdingą sinchroninį pasirodymą.

Savaitės kulminacija – liepos 6 d. Vingio parke vyksianti Dainų diena – sutrauks minias žmonių, norinčių išvysti 12 tūkst. atlikėjų, pademonstruosiančių turtingą lietuviškų kūrinių repertuarą, kuriame susipina klasikiniai ir šiuolaikiniai kūriniai. Repertuaras dažnai sudaromas iš specialiai chorams parašytų šiuolaikinių kompozitorių kūrinių ir pritaikytų liaudies dainų. Paprastai chorai dainas atlieka a capella (be muzikos instrumentų pritarimo), tačiau prireikus įgyvendinti konkretų sumanymą nebijoma pasitelkti ir pučiamųjų ar simfoninio orkestro. Tokiai miniai choristų ypač svarbus dirigento vaidmuo, kadangi kiekvieną chorinę dainą diriguoja vis kitas dirigentas. Itin atsakingai ir kruopščiai sudėliota Dainų dienos programa kaskart nustebina menine verte.

Nacionalinė dainų ir šokių šventės tradicija trijose Baltijos šalyse – Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje – savo kultūrine forma neturi atitikmens ir yra itin vertingas kultūrinis bei visuomeninis reiškinys pasaulinės kultūros kontekste.

Parengta remiantis lietuva.lt.