Suprasti akimirksniu
  • JAV kyla iniciatyva pažaboti „Google“ monopoliją
  • Teismo posėdžius gali paveikti pokytis JAV valdžioje
  • Bendrovė nepalankių teismo išvadų sulaukė ir Europoje
Šaltiniai
„Google“
JAV siekia pažaboti „Google“ monopoliją. Pavel Czervin/Unsplash nuotrauka

JAV kyla iniciatyva pažaboti „Google“ monopoliją

JAV reguliavimo institucijos siekia išardyti „Google“ monopoliją ir ragina bendrovei taikyti griežtas sankcijas, įskaitant technologijų bendrovės „Chrome“ interneto naršyklės pardavimą ir apribojimus, kad „Android“ sistema neteiktų pirmenybės jos paieškos sistemai[1].

Tai daroma po to, kai rugpjūčio mėnesį „Google“ pralaimėjo svarbią antimonopolinę bylą, o teisėjas nusprendė, kad bendrovė yra monopolistė.

„Chrome„ pardavimas visam laikui sustabdys „Google“ veiksmus, pakeis šio itin svarbaus paieškos prieigos taško kontrolę ir suteiks konkuruojančioms paieškos sistemoms galimybę naudotis naršykle, kuri daugeliui naudotojų yra vartai į internetą“, – teigė JAV teisingumo departamento teisininkai.

Reguliavimo institucijos nereikalavo, kad „Google“ parduotų „Android“, tačiau pridūrė, kad iš bendrovės vis tiek gali būti pareikalauta parduoti išmaniųjų telefonų operacinę sistemą, jei priežiūros komitetas ir toliau matys netinkamo elgesio įrodymų.

Tačiau JAV siekiama, kad „Google“ būtų draudžiama sudaryti sandorius, pagal kuriuos jos paieškos sistema būtų numatytoji parinktis „Apple iPhone“ ir kituose įrenginiuose. Palyginimui, Europos vartotojai dėl Skaitmeninių rinkų įstatymo jau kuris laikas turi galimybę pasirinkti numatytąją naršyklę savo įrenginiuose.

Siekiama, kad „Google“ parduotų „Chrome“ interneto naršyklę. Sarah B/Unsplash nuotrauka
Siekiama, kad „Google“ parduotų „Chrome“ interneto naršyklę. Sarah B/Unsplash nuotrauka

Teismo posėdžius gali paveikti pokytis JAV valdžioje

Planuojama, kad teismo posėdžiai dėl „Google“ bausmės prasidės kitų metų balandžio mėnesį, o JAV apygardos teisėjas Amitas Mehta galutinį sprendimą ketina priimti rugsėjo pradžioje. Jei sprendimas bus priimtas pagal departamento rekomendacijas, „Google“ bus priversta per šešis mėnesius nuo galutinio sprendimo priėmimo parduoti 16 metų senumo „Chrome“ naršyklę.

Kita vertus, manoma, kad bendrovė greičiausiai apskųstų tokią nuobaudą, o teisinė kova, kuri jau dabar vyksta ketverius metus, gali užsitęsti.

Be to, permainų gali atnešti ir kitų metų sausio mėnesį pasikeisianti JAV administracija: gali būti, kad naujieji teisingumo departamento teisininkai bus ne tokie griežti, nors ekspertai ir nemano, kad jie atsisakys antimonopolinių bylų.

Savo ruožtu „Google“ dabartinį teisingumo departamento sprendimą vadina kraštutiniu. Bendrovės vyriausiasis teisininkas Kentas Walkeris teigia, kad teisingumo departamento teisininkai „pateikė stulbinantį pasiūlymą, kuriuo siekiama dramatiškų paslaugų pakeitimų. Jis pridūrė, kad teisininkai stumia „radikalią intervencionistinę darbotvarkę, kuri pakenktų amerikiečiams ir Amerikos lyderystei pasaulyje technologijų srityje“ bei pabrėžė, kad pasiūlymas „kelia pavojų Amerikos vartotojų privatumui ir saugumui, sumažins „Google“ investicijas į dirbtinį intelektą ir pakenks novatoriškoms paslaugoms“.

Tiesa, įdomu tai, kad istorija iš dalies kartojasi. 1999 m. kompanija „Microsoft“ taip pat atsidūrė labai panašioje situacijoje, kurioje dabar yra „Google“. Tuomet JAV teismai pripažino, kad įmonė sukūrė monopoliją, o po metų teismas nurodė ją išskaidyti.

„Microsoft“ apskundė šį sprendimą, o 2001 m. pirminis sprendimas ją išardyti buvo panaikintas. 2002 m. pabaigoje „Microsoft“ susitarė su JAV teisingumo departamentu dėl taikos sutarties, kurią teisėjas patvirtino. Kai kurios JAV valstijos su tuo nesutiko. Galiausiai, tik 2004 m., praėjus penkeriems metams po pirminio sprendimo, susitarimas buvo oficialiai pasirašytas, tad galima numanyti, kad „Google“ laukia ilga teisinė kova[2].

Bendrovė nepalankių teismo išvadų sulaukė ir Europoje

Šių metų sausį Europos teisingumo teismas taip pat priėmė „Google“ nepalankų sprendimą, pagal kurį, kompanijai už konkurenciją ribojančius veiksmus buvo paskirta net 2,4 mlrd. eurų bauda. Sprendimas buvo paliktas galioti net ir po bendrovės skundo.

Anksčiau Europos Komisija (EK) jau buvo skyrusi „Google“ solidžią baudą, o 2018 m. Briuselis bendrovei skyrė net 4,3 mlrd. eurų dydžio baudą už tai, kad ji išmaniuosiuose telefonuose su operacine sistema „Android“ diegė apribojimų, kad paskatintų savo internetinės paieškos verslą.

O pastaruoju sprendimu nustatyta, kad „Google“ piktnaudžiavo dominuojančia padėtimi ir savo populiarioje paieškos sistemoje pirmenybę skyrė nuosavai paslaugai „Google Shopping“. Dėl to, JAV technologijų milžinei „Alphabet“ priklausanti „Google“ buvo priversta pakeisti paieškos rezultatų rodymo praktiką.

Pirmąjį ginčo byloje dėl paslaugos „Google Shopping“ raundą „Google“ pralaimėjo – 2021 m. ES generalinis teismas paliko galioti Komisijos išvadas ir sprendimą dėl baudos. Tačiau tuokart teismas atmetė dalį Komisijos ieškinio, teigdamas, jog nėra įrodymų, kad paieškos sistemų rinkai būtų buvęs daromas konkurenciją mažinantis poveikis.

Po to „Google“ pateikė apeliaciją aukštesniosios instancijos ES teisingumo teismui, prašydama panaikinti žemesniosios instancijos teismo nuosprendį. Vis dėlto, galiausiai generalinė advokatė Juliane Kokott rekomendavo Teisingumo teismo teisėjams „apeliaciją atmesti ir tokiu būdu patvirtinti bendrovei „Google“ skirtą baudą“. Jos teigimu, „Google“ konkurentų sąskaita protegavo savo pačios paslaugą, sudaro „atskirą piktnaudžiavimo formą“, jei buvo arba tik galėjo būti gautas konkurencinis pranašumas.

„Nepaisant apeliacijos, mes toliau investuosime į priemones pažeidimams pašalinti, kurios sėkmingai veikė ne vienerius metus, ir toliau konstruktyviai bendradarbiausime su Europos Komisija“, – tuomet sakė bendrovės atstovas spaudai.

O EK pastaraisiais metais baudas skyrė keletui didžiųjų JAV technologijų įmonių, siekdama sureguliuoti internetines paslaugas ir geriau apsaugoti Europos vartotojus ir firmas. Pernai ES buvo priimtas skaitmeninių paslaugų įstatymas ir skaitmeninių rinkų įstatymas, kuriuose numatyta griežtų priemonių dėl neteisėtai internete platinamos medžiagos bei naujų apribojimų internetinėms milžinėms.

Kol kas nuo Europos Komisijos antimonopolinių patikrų labiausiai nukentėjo „Google“, kuriai iš viso skirta net aštuonis milijardus eurų siekiančių baudų.

Šiuo metu jos atžvilgiu atliekamas dar vienas Briuselio 2021 m. pradėtas tyrimas, kurio tikslas – išsiaiškinti, ar ji nepiktnaudžiavo savo padėtimi savo pačios internetinės reklamos rodymo technologijų naudai ir platformoje „YouTube“. Priklausomai nuo tyrimo rezultatų, bendrovei „Google“ gali būti skirta dar viena didžiulė bauda bei galėtų tekti pakeisti savo naudojamą praktiką.