Įmonių automobiliai Lietuvoje apmokestinti labiau nei alkoholis ar tabakas

Įmonių automobilių apmokestinimas: per keletą metų galima sumokėti net pusę viso automobilio kainos

Lietuvoje jau ne vienerius metus diskutuojama apie įmonių lengvųjų automobilių apmokestinimą. Pastebėta, kad kai kuriais atvejais – mokestis už lengvąjį automobilį pasiekia net daugiau nei pusę visos automobilio įsigijimo kainos. Tai piktina tiek gyventojus, tiek verslą ir ekspertus, kurie skaičiuoja, kad lengvieji automobiliai Lietuvoje apmokestinti labiau nei tabakas ar alkoholis^[1].

Nuo sausio 1 d. įsigaliojus su tarša susijusiems automobilio įsigijimo kainos bei nuomos išlaidų ataskaitos apribojimams, už įmonės automobilį sumokamas mokestis gali pasiekti 50 proc. ir net daugiau transporto priemonės įsigijimo kainos. Pavyzdžiui, už 37 tūkst. Eur kainuojantį automobilį, su kuriuo darbuotojas važiuoja darbo ir savo reikalais, naudojasi kai kuriomis gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvatomis, per 5 metus gali tekti sumokėti beveik 18 tūkst. Eur mokesčių. Tai yra net 58 proc. automobilio įsigijimo kainos be PVM. Jei automobilis kainuoja 75 tūkst. Eur, mokesčiai jau gali siekti net apie 40 tūkst. Eur, o tai yra 64 proc. automobilio kainos.

Kodėl mokestinė našta įmonių automobiliams tampa tokia didelė? Nuo 2025 m. pradžios įsigalioja Pelno mokesčio įstatymo pakeitimai, pagal kuriuos automobilių įsigijimo kainos ir nuomos išlaidų atskaita yra ribojama, siejant ją su automobilio išmetamu anglies dvideginio (CO2) kiekiu. Tai reiškia, kad didelė dalis įmonių automobilių bus apmokestinami keturiais skirtingais mokesčiais. Vis dėlto, net ir toks mokesčių kiekis didelės naudos valstybei neatneš: iš šios praktikos ketinama surinkti mažiau nei 10 mln. Eur., nors piliečiai patirs nemenkų nuostolių.

Naudotis įmonės automobiliu blogiau nei rūkyti ir vartoti alkoholį

Juk nauja tvarka reikš, kad įmonės automobilis tampa didesniu mokesčių taikiniu, nei, pavyzdžiui, alkoholis arba tabakas. Juk Lietuvoje galiojantis Akcizų įstatymas nurodo, kad papildomai yra apmokestinamas tiek etilo alkoholis ir alkoholiniai gėrimai, tiek ir apdorotas ar neapdorotas tabakas, kaitinamojo tabako produktai, elektroninių cigarečių skystis ir pan^[2]. Pavyzdžiui, alui taikomas 9,46 euro už 1 procentą faktinės alkoholio koncentracijos, išreikštos tūrio procentais, akcizų tarifas.

O štai etilo alkoholiui taikomas jau net 2467 eurų už gryno etilo alkoholio hektolitrą akcizų tarifas. Cigaretės apmokestinamos taikant kombinuotąjį akcizų tarifą. Jį sudaro specifinis elementas – 85,3 euro už 1 000 cigarečių ir vertybinis elementas – 25 procentai nuo maksimalios mažmeninės kainos. Kombinuotasis tarifas turi būti ne mažesnis kaip 138 eurų už 1 000 cigarečių. Tad tai reiškia, kad Lietuvoje tokie neigiami įpročiai kaip alkoholio vartojimas arba rūkymas mokesčių prasme yra beveik sulyginami su darbo vietos suteikiamo automobilio pasinaudojimu.

Naudojatės darbovietės automobiliu asmeniniais tikslais? Susimokėk!

Jau nuo 2024 m. sugriežtintas pajamų natūra skaičiavimas, o tai reiškia, kad tiems darbuotojams, kurie įmonės automobiliu naudojasi ne tik darbiniais, tačiau ir asmeniniais tikslais, tenka susimokėti. Pakeitus Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymo komentarą, darbuotojams važiuojant įmonės automobiliu namo, laikoma, kad taip jie gavo pajamų ir už tai reikės papildomai mokėti.

Įmonės automobilis laikomas suteiktu naudotis asmeniniais tikslais, kai įmonė ar bendrovė duoda tokį leidimą. Leidimas gali būti išreikštas ne tik raštu, bet ir nekliudant naudotis turtu, kai darbdavys žino, kad juo naudojamasi ir asmeniniais tikslais, tačiau svarbu konkrečiai nustatyti, kokie darbuotojai ir kokį laikotarpį turi teisę naudotis automobiliu asmeniniams poreikiams bei kokiu būdu bus vertinama gauta nauda.

VMI teigimu, kai įmonės automobilis suteiktas naudotis darbuotojams ir asmeniniais tikslais, mokestis darbuotojo ir darbdavio susitarimu gali būti apskaičiuojamas dviem būdais: gali būti įvertintas taikant 0,70 proc. ar 0,75 proc. nuo automobilio tikrosios rinkos kainos arba pagal automobilio nuomos tikrąją rinkos kainą laikotarpiu, kurį gyventojas šiuo automobiliu galėjo naudotis asmeniniais tikslais.

Teisininkai teigia, kad darbuotojas darbdavio suteiktas darbo priemones turėtų naudoti tik darbo funkcijų atlikimui, ypač taupiai, ekonomiškai, ne savo asmeninių interesų tenkinimui. Kai darbdavys savo darbuotojui suteikia tam tikras priemones, įprastai sudaromas rašytinis priėmimo-perdavimo aktas, užfiksuojama, kad įmonės turtas dabar yra perduodamas konkrečiam darbuotojui. Tokiame dokumente galima išskirti įmonės turto naudojimo taisykles: kaip turtas gali būti naudojamas, kada grąžinamas ir pan.

Vis dėlto, tokia tvarka taip pat kelia diskusijų: ar ji galioja ne tik automobiliams, bet ir kitiems darbdavio darbuotojui suteikiamiems įrenginiams? Juk telefonas, kompiuteris, taip pat ir kitos technologijos, darbuotojo asmeniniais tikslais gali būti naudojamos žymiai plačiau. Juk darbo telefonu darbuotojas gali paskambinti išsikviečiant taksi (kad laisvalaikiu nenaudotų įmonės automobilio), o kompiuteriu gali ieškoti informacijos, visiškai nesusijusius su darbu, pavyzdžiui, net per pietų pertrauką norėdamas pasidomėti koks rytoj laukia oras.

Ekspertai dar nėra tikri, kaip praktikoje reglamentuoti tokias situacijas. Vis dėlto, akcentuojama, kad tuomet, kai darbuotojas be specialaus leidimo savo darbo priemones naudoja laisvalaikiu, toks elgesys galėtų būti laikomas darbo pareigų ar drausmės pažeidimu, tai gali užtraukti tiek rimtą įspėjimą arba net privesti prie atleidimo iš darbo, darbdavys taip pat gali reikalauti darbuotojo atlyginti galimai padarytą žalą.