G20 susitikimas: skurdo ir klimato pažadai, tyla dėl Rusijos veiksmų Ukrainoje

Rio de Žaneire vyko G20 aukščiausiojo lygio susitikimas

Prieš kelias dienas Rio de Žaneire pasibaigusiame G20 aukščiausiojo lygio susitikime šalių vadovai priėmė bendrą pareiškimą, kuriame paragino Ukrainoje siekti visapusiškos, teisingos ir ilgalaikės taikos. Tuo pačiu metu, kaip ir ankstesniame susitikime, 20 didžiausių pasaulio šalių lyderiai tiesiogiai nepasmerkė Rusijos invazijos į Ukrainą.^[1]

Galutiniame 22 puslapių dokumento tekste Ukraina paminėta vieną kartą. Kaip ir deklaracijoje praėjusių metų aukščiausiojo lygio susitikime Delyje, Rusija nė karto nepaminėta.

„Palankiai vertiname visas svarbias ir konstruktyvias iniciatyvas, kuriomis siekiama remti visapusišką, teisingą ir ilgalaikę taiką, atitinkančią visus JT Chartijos tikslus ir principus, siekiant skatinti taikius, draugiškus ir gerus kaimyninius tautų santykius“, – sakoma devintoje pareiškimo pastraipoje.

„Rusija daro pažangą mūšio lauke, Ukraina stumiama į antrą planą, o pasaulio lyderiai praranda kantrybę,– viršūnių susitikimo dalyvių pareiškimą dėl Ukrainos pakomentavo BBC diplomatinis korespondentas Džeimsas Landeilas (James Landale'). - Bendrame pareiškime G20 dalyviai skundėsi dėl žmonių kančių dėl karo ir jo daromo neigiamo poveikio pasauliniam aprūpinimui maistu bei energetiniu saugumui.“

Kaip ir pernai vykusiame G20 aukščiausiojo lygio susitikime, pasmerkdami grasinimus ar jėgos panaudojimą užgrobiant teritoriją, G20 lyderiai neužsiminė apie Rusijos agresiją.

G20 deklaracijose nesiryžtama tiesiogiai pasmerkti Rusiją dėl karo Ukrainoje

Po sekmadienį įvykusio didžiulio Rusijos oro antpuolio prieš Ukrainą Europos diplomatai primygtinai reikalavo peržiūrėti anksčiau sutartas kalbas dėl pasaulinių konfliktų, bet galiausiai šio reikalavimo atsisakė.

Ankstesniame G20 aukščiausiojo lygio susitikime, surengtame 2023 metų rudenį Indijoje, lyderiai taip pat nepasmerkė Rusijos invazijos į Ukrainą – dėl Maskvos ir Pekino pozicijos. Vietoj to jie paragino abi konflikto šalis laikytis JT principų.^[2]

Tačiau, skirtingai nei praėjusių metų viršūnių susitikime parengtame dokumente, šių metų komunikate nepasmerkiamos branduolinės grėsmės, apie kurias Maskva reguliariai primena dėl karo Ukrainoje ir Vakarų sąjungininkų pagalbos Kijevui. Jame taip pat nereikalaujama nutraukti išpuolių prieš maisto ir energetikos infrastruktūrą.

2022 metais Balio viršūnių susitikime dauguma G20 narių griežčiausiai pasmerkė Rusijos Federacijos agresiją prieš Ukrainą, nors buvo pažymėta, kad yra ir kitų nuomonių bei skirtingų situacijos vertinimų.^[3]

Vakarų šalys liko nepatenkintos galutiniu komunikatu

„Tai nėra tos kalbos apie Ukrainą, kurias norėtume girdėti“, – naujienų agentūrai AFP sakė neįvardytas aukšto rango Vakarų diplomatas, komentuodamas susitikimo Rio de Žaneire rezultatus.

Aukščiausiojo lygio susitikimo dalyviai aptarė dalį komunikato dėl Ukrainos ir konflikto Artimuosiuose Rytuose tik paskutinėms dienoms iki aukščiausiojo lygio susitikimo. Tai dar vienas įrodymas, kad esama didelio atotrūkio tarp grupės Vakarų narių ir tokių valstybių kaip Rusija, Kinija ir kitų besivystančių šalių, kurios palaiko glaudžius ryšius su Maskva.

Pasak britų laikraščio „Financial Times“, kai kurios Europos delegacijos reikalavo griežtesnių kalbų pasmerkti Rusiją dėl Ukrainai suduoto galingo smūgi, kurio taikiniais tapo ir civiliniai objektai. Laikraščio šaltiniai praneša, kad jie galiausiai atsisakė šio reikalavimo, baimindamiesi, jog jis gali visiškai sužlugdyti bendrą pareiškimą.

„Formuluotė nėra pakankamai stipri... juose nieko nėra apie naujausias atakas“, – „Financial Times“ sakė vienas iš Europos diplomatų. – Bet niekas nenorėjo eiti per toli, kitaip būtų prasidėjusios grumtynės ir nebūtų buvę jokio pareiškimo.“

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas viršūnių susitikime nedalyvavo, Maskvai atstovavo užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.

Kinijos prezidentas Si Dzinpingas (Xi Jinping), kuris kartu su Brazilija bando priversti Kijevą pradėti taikos derybas su Rusija, paragino G20 padėti „atvėsinti“ karą.

Brazilija kartu su Kinija pasiūlė savo taikos planą, kaip užbaigti karą Ukrainoje: šios šalys mano, kad vienintelis būdas užbaigti konfliktą yra surengti taikos derybas, kuriose vienodai dalyvautų visos šalys.

Tačiau rugsėjo viduryje Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Brazilijos ir Kinijos taikos planas labiau atitinka Rusijos interesus ir lieka nepriimtinas Kijevui. Jis apibūdino iniciatyvą kaip „destruktyvią“.

Pareiškime taip pat neužsimenama apie Turkijos prezidento Redžepo Tajipo Erdogano (Recep Tayyip Erdogan) pasiūlymus įšaldyti konfliktą, apie kuriuos prieš pat viršūnių susitikimą pranešė „Bloomberg“.

Pasak agentūros, R. T. Erdogano planas apima demilitarizuotos zonos sukūrimą Donbaso rytuose ir tarptautinių pajėgų dislokavimą ten. Ukrainai ir toliau bus teikiama karinė pagalba, o kaip nuolaidą V. Putinui Kijevas turės sutikti atidėti diskusijas dėl Ukrainos stojimo į NATO mažiausiai dešimčiai metų.

Ukraina nuosekliai priešinasi konflikto įšaldymui, teigdama, kad toks scenarijus pirmiausia naudingas Rusijai, kuri gali pasinaudoti atokvėpiu rengdama naują puolimą. Kijevas taip pat atsisako kalbėti apie bet kokias teritorines nuolaidas ir žada susigrąžinti tarptautiniu mastu pripažintas sienas.

Kremlius ne kartą teigė apie konflikto „įšaldymo“ nepriimtinumą, siūlydamas savo sąlygas deryboms su Ukraina, įskaitant Ukrainos karių išvedimą iš Donbaso ir Kijevo atsisakymą įstoti į NATO.^[4]

Ko prašė prezidentas V. Zelenskis, kurio kadencija baigėsi dar pavasarį?

Pasak „Bloomberg“, V. Zelenskis ragino Brazilijos prezidentą Luisą Inasijų Lua da Silvą (Luiz Inácio Lula da Silva) pakviesti jį į G20 viršūnių susitikimą, tačiau šis prašymą ignoravo. Ukrainos prezidentas nebuvo net pakviestas kalbėti su dalyviais vaizdo ryšiu, kaip kad nutiko per viršūnių susitikimą Indonezijoje 2022 metais.

Viršūnių susitikimo atidarymo išvakarėse L. I. da Silva Brazilijos kanalui „GloboNews“ sakė, kad karai Ukrainoje ir Artimuosiuose Rytuose nebus įtraukti į viršūnių susitikimo darbotvarkę, taip siekiant, kad susitikimo dalyviai galėtų sutelkti dėmesį į skurdo ir klimato problemas.

Tačiau galų gale nepavyko išvengti padėties Ukrainoje, kaip ir Artimuosiuose Rytuose problemos aptarimo: be Ukrainos, pareiškime taip pat nurodoma, kad reikia „visapusiško“ ugnies nutraukimo tiek Gazoje, tiek Libane.

FT taip pat pažymi, kad G20 lyderių, kurie antrus metus iš eilės atsisako tiesiogiai pasmerkti Rusijos invaziją, pareiškimas buvo paskelbtas padidėjus spaudimui Ukrainos prezidentui V. Zelenskiui.

Pasak laikraščio, kai kurie Vakarų sąjungininkai bando jį įtikinti pradėti taikos derybas, o leidinys tai vertina kaip paramos Kijevui susilpnėjimą.

Iš dalies taip yra dėl artėjančio Donaldo Trampo (Donald Trump) sugrįžimo į Baltuosius rūmus, kuris pažadėjo užbaigti karą per 24 valandas ir pagrasino nutraukti JAV karinę pagalbą Kijevui, jei Ukraina nesutiks derėtis su Rusija.

Pripažįstama, kad dalis G20 susitikimo darbotvarkės D. Trumpui perėmus JAV prezidento pareigas taps nebeaktuali

Brazilijos valdininkai pripažino, kad didžioji dalis Didžiojo dvidešimtuko (G20) viršūnių susitikimo darbotvarkės, įskaitant tvarų vystymąsi ir itin turtingųjų apmokestinimą, gali tapti nebeaktuali, kai D. Trampas grįš į Baltuosius rūmus.

Visų pirma, D. Trampas yra žinomas kaip „klimato“ darbotvarkės priešininkas ir žada atnaujinti naftos ir dujų gavybą Jungtinėse Valstijose su nauja jėga, o G20 lyderiai tikėjosi suteikti naują impulsą įstrigusioms deryboms dėl klimato kaitos, vykstančioms per JT COP29 viršūnių susitikimą Baku.^[5]

Tačiau to nenutiko: galutinėje deklaracijoje jie tik pripažino, kad reikia žymiai padidinti kovos su klimato kaita finansavimo apimtį nuo milijardų iki trilijonų iš visų šaltinių, nenurodydami, iš kur šie trilijonai bus gauti.

Praėjusių metų deklaracija dėl „teisingo, tvarkingo ir nešališko perėjimo“ nuo iškastinio kuro prie atsinaujinančiųjų energijos išteklių taip pat nebuvo paminėta dokumento tekste.

G20 pritarė bendradarbiavimo idėjai siekiant užtikrinti veiksmingą „itin turtingų“ asmenų apmokestinimą, kurio siekė L. da Silva.

Tačiau kartu dokumente teigiama, kad toks bendradarbiavimas turėtų būti vykdomas „visapusiškai gerbiant mokesčių suverenumą“ ir apimti „diskusijas dėl apmokestinimo principų“, taip pat kovos su mokesčių slėpimu mechanizmų kūrimą.

L. da Silva taip pat pamėgino išspręsti kitą klausimą: jis inicijavo Pasaulinio aljanso prieš badą ir skurdą sukūrimą. Ši organizacija turėtų rinkti lėšas kovai su badu, jos veikla iki dešimtmečio pabaigos turėtų padėti 500 milijonų žmonių.

„Badas ir skurdas nėra trūkumo ar gamtos reiškinių rezultatas. Tai yra politinių sprendimų rezultatas, – teigė L. Lula. – Pasaulyje, kuris per metus pagamina beveik 6 milijardus tonų maisto, tai nepriimtina.“