Elonas Muskas pareiškė mums „užuojautą“: „Europa miršta“

Gimstamumas Lietuvoje ir toliau mažėja, lyginant su ankstesniais metais

Lietuva susiduria su reikšmingais demografiniais iššūkiais dėl mažėjančio gyventojų skaičiaus – žemo gimstamumo ir didelės emigracijos. Regis, reikšmingų permainų šiuo klausimu nėra: šalies gyventojai ne tik baiminasi karinių neramumų Ukrainoje, tačiau taip pat nemaža dalis gyvena taupymo režime, todėl nesvarsto apie šeimos pagausėjimą.

Apie kritinę ribą užsiminė ir Elonas Muskas – verslininkas, išradėjas, inovatorius, vienas įtakingiausių technologijų pramonės lyderių pasaulyje. Viename iš socialinių tinklų jis nesibodėjo skelbti „užuojautos“ nykstančiai žmonijai.

Iš tiesų, 2023-ųjų pradžioje Lietuvos gyventojų skaičius siekė 2 857,3 tūkst. nuolatinių gyventojų^[1]. Tiesa, 2024 m. sausio 1 d. gyventojų skaičius padidėjo iki 2 885 891, o 2024 m. rugsėjo 1 d. – iki 2 893 887. Tačiau 2022 m. gimė 22,1 tūkst. kūdikių, o tai yra 1,3 tūkst. mažiau nei 2021 m. 

2023 m. bendrasis gimstamumo rodiklis Lietuvoje buvo 7,0 gimusių kūdikių 1 000 gyventojų. Tai rodo, kad gimstamumas šalyje toliau mažėja. Nuo 1992 m., kai gyventojų skaičius Lietuvoje buvo pasiekęs maksimumą (3 706 299), iki 2023 m. birželio 1 d. gyventojų Lietuvoje sumažėjo 22,74 proc., arba 842 938 gyventojų. 

Prognozuojama, kad gimstamumo tendencija ir toliau muš pavojaus varpais, rodikliams atspindint demografinius iššūkius, su kuriais susiduria Lietuva, įskaitant sparčiai senstančią visuomenę. Mat kas septintas vyras ir kas ketvirta moteris praeitais metais buvo 65 metų ir vyresnio amžiaus.

Tautiečiai šnabždasi: 

„Kas liks iš Lietuvos, jei ji jau dabar yra viena tarp greičiausiai demografiškai nykstančių šalių Europoje?“, – klausia internautai, svarstydami, esą daliai politinių veikėjų taip pat reikėtų sunerimti – o ne raginti kariauti ginant svečią šalį ir skelbiant karą dar vienam priešui – išaugusiam mirtingumo rodikliui.

Europos Sąjungoje (ES) gimstamumo rodikliai pastaraisiais metais taip pat mažėjo.

JAV moterys yra pasiryžusios demografinę spragą ištaisyti ir gimdyti „dažniau“

Amerikos leftistėms skutantis galvą plikai dėl nepasitenkinimo prezidento postą užimančiu Donaldu Trumpu, kita pusė – konservatyvios moterys – pastarojo pergalę švenčia miegamajame. Mat jos žada taisyti demografinę šalies padėtį skatindamos gimstamumą^[2].

Trumpo kūdikių bumas, iš tiesų, vertinamas „labai tikėtinu“. Taip teigia dalis visuomenės ekspertų. Pastarieji prognozuoja didžiulį konservatorių auginamų vaikų „sprogimą“ dėl porų, rinkimų naktį šventusių D. Trumpo pergalę. Joms to padaryti, regis, nesukliudys nė liberalios moterys, atsisakančios sekso ir santuokos.

Dalis šeimų pasirinko turėti daugiau vaikų ne šiaip sau: nemaža dalis jų tikisi, jog D. Trumpo valdoma šalis gebės išmaitinti ne tik pavienius asmenis, bet ir pakankamai rūpinsis šeimos struktūromis. To, galbūt, negalima pasakyti apie kitas Europos šalis, kurių gimstamumas traukiasi ir laikui bėgant žada sutilpti „į kišenę“. 

„Aš laukiu, kol mano vyras grįš iš darbo tam, kad paklausčiau, ar dabar, kai šalies ekonomika žada nuversti kalnus, galime turėti dar vieną vaiką. Ačiū tau, Trumpai“, – socialiniame tinkle rašo viena iš šalies gyventojų. 

Amerikiečiai dalijasi mintimis, esą gausėjančios šeimos svajonė kitados atrodė nepasiekiama. Tačiau kai D. Trumpas pelnė prezidento postą – atsivėrė daugiau galimybių.

„D. Trumpo kampanija žadėjo nutraukti infliacijos košmarą ir jis turi planą, kaip tai padaryti, o tai mūsų šeimai labai svarbu“, – pasisakė amerikiečiai. Pastarieji džiaugsmingai pasitinka JAV prezidento užmojus sumažinti dujų kainas ir nutraukti Rusijos ir Ukrainos karą. 

„Visi šie dalykai leis mums susilaukti dar vieno vaiko nesibaiminant, jog infliacija vis augs, ir suteikti vaikams tokį gyvenimą, kokio jie nusipelnė“, – prasitaria JAV gyventojai.

Reakcija į D. Trumpo pergalę 2024 m. atskleidžia įdomius pokyčius, kaip moterys abiejose politinio spektro pusėse priima (arba atmeta) savo moteriškumą, galiausiai – kaip pasitiki valdžia, jos sprendimais. 

D. Trumpo pergalė žmonėms – tai vilties dėl ekonomiškai stabilios šalies ženklas

Žinoma, jog Floridoje buvo siūloma leisti atlikti abortus praėjus ilgesniam nėštumo laikui – daugiau nei 6 nėštumo savaitėms. Galiausiai, paliktas galioti šešių savaičių aborto draudimo terminas, draudžiantis darytis abortą po 6 savaičių. Kunkuliuodamos sąmoju, konservatyvios moterys klausia: kodėl „plikos moterys“ reikalavo abortų pataisos, jeigu jos susilaiko nuo lytinių santykių principo; apskritai, kam joms reikalinga reprodukcinė sveikatos priežiūra. 

Temos, liečiančios gyvenimo kokybę, draudimus ir laisves sulaukia išties daug prieštaravimų. Tačiau dalis žmonių pripažįsta, esą daugelis šių reakcijų yra nelogiškos ir nepadeda spręsti realių problemų. 

Rinkėjų dauguma pasirinko: prezidento poste jie norėjo matyti D. Trumpą. Tačiau daliai kitoje stovykloje esančiųjų „nenusisekusi“ pabaiga žymi progą „priverpti daugiau siūlų“, reikalaujant išlaisvinimo nuo priespaudos, seksizmo ir kt. Nepaisant „sekso streiko“ ir poliarizacijos šalyje, Trumpo pergalė daliai žmonių yra ne tik politinė, bet ir kultūrinė^[3].

Žinoma, jog dalies JAV moterų protestą įkvėpė Korėjos feminisčių „4B judėjimas“, žadėdamas atsisakyti lytinių santykių su vyrais, kad iš naujo apibrėžtų lyčių galios pusiausvyrą^[4]. „4B“ judėjimas kilo 2019 m. Pietų Korėjoje. Jo šalininkės propaguoja keturis „ne“ – jokių lytinių santykių, jokių pasimatymų, jokių santuokų ir jokių vaikų su vyrais – ateinančius ketverius metus, kol D. Trumpas eis savo pareigas.

Konservatyvioji „pakraipa“, savo ruožtu, tikisi, jog D. Trumpas laikysis savo rinkimų garantijų, ypač mokesčių įstatymų tobulinimo, infliacijos valdymo bei nelegalios imigracijos pažabojimo.

Žinoma, kad 78 metų D. Trumpas susigrąžino Baltuosius rūmus užsitikrinęs daugiau nei 270 Rinkikų kolegijos balsų, reikalingų prezidento postui laimėti.