Suprasti akimirksniu
  • Duomenys apie asmeninę sveikatą – tiesiog ant žmogaus odos
  • Skaitmeninių tatuiruočių pagalba galima ne tik valdyti prietaisus, bet ir ištikus insultui iškviesti greitąją pagalbą
  • Kokias dar funkcijas teikia moderniosios tatuiruotės?
  • Kai kurių šalių gyventojai jau plačiai naudojasi po oda implantuotais lustais
Šaltiniai
Schema
Skaitmeninės tatuiruotės taps organizmo būklės atspindžiu. Brian Kostiuk/Unsplash nuotrauka

Duomenys apie asmeninę sveikatą – tiesiog ant žmogaus odos

Įsivaizduokite, kad ant odos esančios tatuiruotės galėtų ne tik papuošti jūsų odą - kas būtų, jei jų pagalba galėtumėte atrakinti telefoną, atidaryti duris ar net realiuoju laiku stebėti savo sveikatą? Skaitmeninės tatuiruotės pamažu tampa sritimi, žadančia paversti žmogaus odą interaktyviu ekranu, o sveikatos priežiūrą – nematomu, bet visur kartu esančiu palydovu.

Sveikatos priežiūros technologijos jungiasi ir integruojasi sklandžiau nei bet kada anksčiau. Kiek seniau medicinos prietaisai buvo skirti sveikatos parametrams sekti arba duomenims įrašyti. Šiandien siekiama tikslumo, paprastumo ir integracijos į kasdienį gyvenimą. Dėl šios tendencijos dėvimi prietaisai ir jutikliai vis labiau priartėja prie žmogaus kūno.

Skaitmeninės tatuiruotės žada sukelti revoliuciją sveikatos priežiūros srityje, nes leis užtikrinti vientisą, prevencinę ir prognozuojamą asmens sveikatos priežiūrą. Skirtingai nuo tradicinių metodų, šie maži pleistrai užtikrina nuolatinę stebėseną, todėl vartotojai realiuoju laiku gauna įspėjimus, kai sveikatos parametrai nukrypsta nuo normos[1].

Tobulėjant technologijai, skaitmeninės tatuiruotės gali pakeisti dabartinius dėvimus prietaisus, pavyzdžiui, išmaniuosius laikrodžius, maitinamus ne baterijomis, o elektrofiziologiniais procesais. Jie gali tapti tikslesni ir labiau integruoti, siūlydami ne tik sveikatos stebėseną, bet ir kasdienius patogumus, pavyzdžiui, prietaisų valdymą ir autentifikavimą.

Skaitmeninės tatuiruotės atliks išmaniųjų laikrodžių funkcijas. Luca Bravo/Unsplash nuotrauka
Skaitmeninės tatuiruotės atliks išmaniųjų laikrodžių funkcijas. Luca Bravo/Unsplash nuotrauka

Skaitmeninių tatuiruočių pagalba galima ne tik valdyti prietaisus, bet ir ištikus insultui iškviesti greitąją pagalbą

Skaitmeninės tatuiruotės, atsiradusios dėka 3D spausdinimo ir lanksčios elektronikos pažangos, yra plonos, atsparios vandeniui ir tempimui. Tokios tatuiruotės gali likti ant odos keletą dienų ar net savaičių, nesukeldamos dirginimo. Tokios medžiagos kaip aukso nanovamzdeliai, grafenas ir specializuoti polimerai leidžia šias tatuiruotes labai lengvai pritaikyti – jos jau dabar gali stebėti svarbiausius sveikatos rodiklius ir perduoti duomenis į prijungtus prietaisus, pavyzdžiui, išmaniuosius telefonus.

Skaitmeninės tatuiruotės gali pakeisti net ir slaptažodžius bei raktus. Pavyzdžiui, 2014 m. „Motorola“ pristatė skaitmeninę tatuiruotę savo „Moto X“ telefonui atrakinti.

Šių tatuiruočių pagalba galima sekti gyvybiškai svarbius sveikatos rodiklius, pavyzdžiui, širdies ritmą, hidrataciją ir elektrofiziologinius parametrus. Jos siūlo neinvazinius sprendimus tokioms būklėms, kaip širdies aritmija, miego sutrikimai ir smegenų veikla, stebėti. Tai ypač naudinga pacientams, turintiems didelę insulto riziką, dėl galimybės realiuoju laiku įspėti ir net iškviesti medicinos pagalbą.

Tuo tarpu, tokio tipo tatuiruotės, dedamos ant gerklės, gali aptikti raumenų judesius, susijusius su kalba, ir taip suteikti galimybę duoti subvokalines komandas, kad būtų galima bendrauti laisvomis rankomis. Pažangūs modeliai ilgainiui gali sekti smegenų signalus ir valdyti išorinius prietaisus.

Kokias dar funkcijas teikia moderniosios tatuiruotės?

Stebi gliukozės kiekį organizme. Kalifornijos universiteto San Diege mokslininkai sukūrė laikiną tatuiruotę, kuri matuoja gliukozę iš odos tarpląstelinio skysčio. Prietaisas maža elektros srove pritraukia gliukozės molekules į paviršių ir siūlo neskausmingą alternatyvą diabeto valdymui.

Pažangesnis prietaisas „Laboratorija ant odos“, naudodamas mikrojodelinį pleistrą, stebi gliukozės, alkoholio ir laktato kiekį. Duomenys belaidžiu ryšiu perduodami į išmaniojo telefono programėlę, todėl įžvalgos gaunamos realiuoju laiku ir nesukelia diskomforto.

Gliukozės rodikliai iš prakaito. Pensilvanijos valstijos mokslininkai sukūrė jutiklį, kuris matuoja gliukozę prakaite, naudodamas lazeriu indukuotą grafeną ir nikelio bei aukso lydinį. Šis ekonomiškas, fermentų nenaudojantis prietaisas užtikrina patikimus matavimus ir atveria duris kasdienei gliukozės stebėsenai be jokios intervencijos į žmogaus organizmą.

Pietų Korėjos mokslininkai taip pat sukūrė grafeno pagrindu pagamintą pleistrą, kuris seka prakaito temperatūrą ir pH. Jei prireikia vaistų, pleistre esančios mikrojadrelės juos automatiškai tiekia.

Grafeno pagrindu sukurtos tatuiruotės. Teksaso universiteto mokslininkai sukūrė beveik skaidrias tatuiruotes iš grafeno, galinčias stebėti smegenų, širdies ir raumenų veiklą. Šios tatuiruotės yra lengvos, tamprios ir natūraliai priglunda prie odos.

Kai kurių šalių gyventojai jau plačiai naudojasi po oda implantuotais lustais

Tuo tarpu, kol tokios naujovės ir stebina, ir kelia baimę, kai kuriose Vakarų šalyse gyventojai jau pripratę nieko su savimi nesinešti, mat visa reikalingiausia informacija jiems implantuota... po oda. Ir štai šis metodas nei nusiplaus, nei nusilups.

Štai 37-erių Patrickas Paumenas iš Nyderlandų, naudodamasis rankoje implantuota mikroschema, atlieka bekontakčius mokėjimus su savimi neturėdamas nei telefono, nei bankinės kortelės. Mikročipas, kuris 2019-aisiais jam buvo įvestas po oda, veikia per NFC technologiją, panašiai kaip bekontaktės kortelės ir išmanieji telefonai[2].

Didžiosios Britanijos ir Lenkijos bendrovė „Walletmor“ 2021 m. tapo pirmąja įmplantuojamų mokėjimo lustų pardavėja. Šie, mažiau nei gramą sveriantys lustai yra pagaminti iš biopolimerinės medžiagos ir jiems nereikia baterijos. Ši technologija apibūdinama kaip saugi, patvirtinta reguliavimo institucijų, o ją jau pritaikė daugiau kaip 500 naudotojų.

Visgi, iki šiol baiminamasi dėl šiuose lustuose esančios asmens informacijos saugumo ir galimybių jį sekti, ir gana tamsių ateities scenarijų, kai tokiais būdais žmogus taps visiškai kontroliuojamu.