Cenzūra „Facebook“: naujas algoritmas trina įrašus be galimybės ginčytis

Iš niekur nieko blokuojamas laisvas „Facebook“ vartotojų ir puslapių žodis

Naujasis socialinės platformos „Facebook“ algoritmas apriboja vartotojų galimybes laisvai bendrauti ir skelbti informaciją, aptikdamas kai kuriuos įrašus ir juos iškart blokuodamas. Nepatiko sprendimas? Kreipkitės į teismą.

Taip nutiko ir 77, kai mūsų straipsniu norėjo pasidalinti visuomenininkas Gintaras Furmanavičius, bet įrašas vos po minutės jau buvo pašalintas kaip melagingas ir neatitinkantis bendruomenės standartų^[2].

Šis straipsnis taip pat buvo pašalintas ir iš 77.lt „Facebook“ paskyros, nors jame nebuvo jokios neleistinos informacijos: lošimų reklamos ar siekio apgauti. Veikiausiai, dirbtinis intelektas taip galėjo sureaguoti į pavadinime esantį raktažodį „kazino“ ir taip iškart blokuoti.

Nuo keisto algoritmo kenčia ir Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos „Facebook“ puslapis, pareiškęs, kad greitu metu jį siekiama panaikinti: paskyrai buvo neteisingai uždėti neigiami įvertinimai, skelbiamos žinutės neva pažeidinėjo „Facebook“ taisykles. Nepaisant to, asociacija mėginusi įkelti įrašą, kuris buvo užblokuotas net nepaaiškinant, kas konkrečiai sukėlė įtarimų. Pateikus skundą „Facebook“, taip pat nieko nelaimėta – buvo nustatyta, kad žinutė buvo blokuota pelnytai^[1].

Kiek vėliau asociacija paskelbusi, kad pakelti reitingus padėjo skaitytojų parašyti teigiami atsiliepimai.

Dabartinis „Facebook“ algoritmas net nesigilina ir iškart blokuoja bei trina įrašus, kurie kažkuo neįtinka. O jei vartotojui tai kliūva – tuomet lai kreipiasi į teismą, nors iki šiai dienai nėra žinių apie tai, kad Lietuvoje būtų kelta nors viena byla prieš „Facebook“.

Algoritmą nuo šių metų prižiūri dirbtinis intelektas

Keisti sprendimai trinti žinutes ir įrašus gali būti susiję su tuo, kad nuo 2024 metų „Facebook“ algoritmas transformavosi į sudėtingą dirbtinio intelekto valdomą sistemą, veikiančią pagal kruopštų keturių etapų procesą, kurį sudaro inventorizacija, signalai, prognozės ir aktualumas^[3].

Dėl „Facebook“ rekomendacijų sistemos unikalumo nėra dviejų naudotojų, kurie matytų tą patį rekomendacijų rinkinį. Šios sistemos „Facebook“ tikslas – teikti aktualias ir vertingas rekomendacijas, pritaikytas kiekvienam asmeniškai.

Taigi, kaip šiuo metu veikia šis algoritmas?

Šiuo metu pati socialinė platforma yra nurodžiusi, kad pirmenybė teikiama pranešimams, skatinantiems pokalbius ir prasmingą naudotojų sąveiką, tad įrašai, kurie nesulaukia įsitraukimo, gali tapti mažiau pasiekiami^[4].

Naujasis algoritmas taip pat vertina kiekvieno įrašo svarbos balą ir pagal jį reitinguoja turinį naudotojų kanaluose. Balas skiriamas atsižvelgiant į turinio tipą, naudotojų sąveiką su panašiais įrašais ir laiką, kurį vartotojas praleidžia žiūrėdamas tos pačios kategorijos įrašus (tą gali numatyti net ir pats DI).

„Facebook“ algoritmas taip pat numato, kiek tikėtina, kad naudotojas įsitrauks į puslapį arba peržiūrės papildomus įrašo komentarus. Šiai prognozei įtakos turi šie veiksniai: ankstesnė sąveika su puslapiais, laikas, praleistas prie panašių pranešimų, ir aktyvumas puslapiuose.

Bendrinimų bei reakcijų skaičius po įrašu taip pat labai svarbus, nes parodo, kokia naudotojų nuomonė apie šiuos įrašus.

Tarp remiamų naujienų – netikros žinios skambiomis antraštėmis

Ne kartą veikiausiai teko pastebėti ir „Facebook“ esančias netikras naujienas su itin skambiais pavadinimais, tiesiog kviečiančiais paspausti. Tokios „naujienos“ labai dažnai pasirodydavo lygiagrečiai kartu su kokiu svarbiu įvykiu ar tragedija, sukeldavusia visuomenę ant kojų. Pavyzdžiui, daug tokių atvejų buvo fiksuota dingus paaugliui Mykolui. Paieškos metu vis pasirodydavo antraštės, neva berniukas jau rastas sveikas ir gyvas, ir pan.

Tarp tinklo remiamų naujienų buvo įsitaisiusi ir viena apie žymų Lietuvos atlikėją Marijoną Mikutavičių. Štai jos pavadinimas skambėjo taip: „Tragiška Marijono Mikutavičiaus pabaiga! Šį rytą žinia sukrėtė šalį!“.

Tačiau vos paspaudus ant šios nuorodos, kurios URL adresas nei kiek nepriminė lietuviško, tinklas iškart puslapį užblokavo, argumentuojant, kad ryšys nėra saugus.

Tarp tokių atvejų – ne tik netikros naujienos, bet ir netikros parduotuvės. Ir socialinė platforma visą tai toleruoja. Tik štai kam nors tinkle paskelbus liūdną žinią ir vartotojams pradėjus reaguoti liūdnais veideliais, algoritmas suveikia taip, kad saugo žmones nuo liūdesio ir mažina tokio įrašo sklaidą. Taigi, jūs galite ir nepamatyti svarbaus įrašo.

Skųstis nėra kam, nebent kreiptis į Briuselį, kur jau nagrinėjama byla prieš „Facebook“

77 žiniomis, Lietuvoje dar nebuvo atvejo, kad teismuose būtų nagrinėjamas „Facebook“ klausimas, tačiau kiek platesniuose, ES vandenyse, panaši situacija jau buvo nagrinėta.

2019 m. gegužės 8 d. Briuselio apeliacinis teismas priėmė sprendimą „Facebook“ byloje po tais pačiais metais kovo 27 ir 28 d. pateiktų procesinių dokumentų. Institucija teigė, kad Belgijos teismai yra kompetentingi ir pareikalavo, kad socialinė platforma laikytųsi Belgijos ir Europos privatumo taisyklių^[5].

Institucijos manymu, „Facebook“ pažeidžia Belgijos ir Europos teisės aktus rinkdamas informaciją apie interneto naudotojų naršymo elgseną nepriklausomai nuo to, ar jie priklauso šiam socialiniam tinklui, ar ne.

Šiuo tikslu „Facebook“ į jų kompiuterius įrašo slapukus, o vėliau juos renka per savo socialinių tinklų įskiepius ir pikselius lankomose interneto svetainėse.

Tad nusivylę „Facebook“ sprendimais turi vieną galimybę – kreiptis į Briuselyje veikiančius teismus.