Slovakai grynųjų nieku gyvu neatsisakys: pinigų atsiskaitymą įtvirtino Konstitucijoje

Slovakija pakeitė Konstituciją tam, kad apsaugotų atsiskaitymus grynaisiais

Naujoje, neseniai parengtoje Slovakijos Konstitucijos pataisoje, apsaugoma piliečių teisė už prekes ar paslaugas mokėti grynaisiais pinigais. Ši pataisa buvo priimta jai pritarus gausia, 111 parlamento narių iš 150, persvara^[1].

Taip jau dabar užkertamas kelias skaitmeninio euro plitimui. Nors kol kas yra teigiama, kad skaitmeninis euras būtų tik papildoma atsiskaitymo priemonė, o ne grynųjų pinigų pakaitalas, tačiau visuomenės narių nerimas vis tiek auga, daug klausimų kelia saugumo ir finansinio privatumo stoka.

Atsižvelgiant į visuomenės susirūpinimą, naująją Slovakijos Konstitucijos pataisą pasiūlė partija „Identitetas ir demokratija“.

„Labai svarbu, kad Konstitucijoje būtų nuostata, kuria remdamiesi ateityje galėtume apsisaugoti nuo bet kokių nurodymų iš išorės, sakančių, kad gali būti tik skaitmeninis euras ir jokių kitų atsiskaitymo būdų“, - per parlamentines diskusijas sakė vienas iš įstatymo autorių, Slovakijos parlamento narys Milošas Svrčekas.

Apie ateityje galimai neišvengiamą skaitmeninio euro įvedimą kritiškai pasisakė ir liberalių pažiūrų Slovakijos parlamento narys Marianas Viskupičius. Jis įspėjo, kad dėl to Europos centrinis bankas (ECB) „pradės stebėti visą žmogaus gyvenimą“ ir pavadino tai „socialinio inžinieriaus svajone“. Kraštutinių dešiniųjų parlamento nariai taip pat prisijungė prie manančių, kad skaitmeninis euras atneš „visišką privatumo praradimą“.

Vienas žingsnis į priekį, kitas atgal: Slovakijoje apsaugoti ir mokėjimai kortelėmis

Netrukus po to, kai Slovakijos parlamentas priėmė Konstitucijos pataisą apsaugančią mokėjimus grynaisiais, buvo priimta ir dar vieno įstatymo pataisa, tiesiogiai susijusi su atsiskaitymu už prekes ir paslaugas.

Šia pataisa parduotuvių savininkams suteikiama teisė atsisakyti atsiskaityti grynaisiais pinigais dėl „tinkamų ar visuotinai taikytinų priežasčių“. Slovakijos įstatymų leidėjai teigia, kad šia pataisa yra siekiama apsaugoti tik kortelėmis atsiskaitymus priimančių parduotuvių savininkus^[2].

Anksčiau galiojusiame Slovakijos centrinio banko įstatyme atsisakymas mokėti grynaisiais pinigais buvo apribotas „teisėtomis“ priežastimis.

Tuo tarpu 2010 m. Europos Komisijos (EK) rekomendacijoje taip pat teigiama, kad atsisakyti mokėti grynaisiais pinigais turėtų būti leidžiama tik „sąžiningais“ atvejais, pavyzdžiui, kai pardavėjas neturi grąžos.

Grynieji pinigai įstatymu apsaugoti gali būti iš Šveicarijoje

Slovakija nėra vienintelė Europos šalis, susirūpinusi grynųjų pinigų ir atsiskaitymų jais ateitimi. Šveicarijos vyriausybė jau netrukus gali surengti referendumą, kuriuo grynųjų pinigų prieinamumas visiems šalies piliečiams būtų įtvirtintas Konstitucijoje.

Aktyvistų grupė, pasivadinusi „Šveicarijos laisvės judėjimu“, jau surinko daugiau kaip 100 000 parašų – tiek, kiek ir reikia referendumui surengti. Šiais parašais piliečiai išreiškė savo poziciją, kuria siekia grynuosius apsaugoti pačiu aukščiausiu lygmeniu.

„Šveicarijos laisvės judėjimo“ baiminasi visiško piniginių operacijų skaitmeninimo ir nerimauja, kad ilgainiui grynieji pinigai bus visiškai panaikinti. Aktyvistai taip pat mano, kad ši tendencija kelia pavojų žmonių laisvei, nes didėja sekimo galimybės pavojus. Dėl to ir yra siekiama užkirsti kelią grynųjų pinigų panaikinimui konstitucinėmis garantijomis.

Dalis šveicarų pareigūnų taip pat nerimauja, kad dėl didėjančio skaitmeninių mokėjimų skaičiaus grynųjų pinigų vartojimas smuks žemyn.

Pati Šveicarijos vyriausybė šią iniciatyvą įvertino palankiai, o šalies Finansų ir Teisingumo ministerijos iki rugpjūčio pabaigos parengs referendumo projektą, tačiau kol kas neaišku, kada įvyks balsavimas.

ES skaitmeninio euro idėja gasdina ne vieną

Europos Sąjunga (ES) jau kurį laiką svarsto galimybę sukurti centrinio banko skaitmeninę valiutą (CBDC) arba skaitmeninį eurą. Neseniai Europos Parlamento (EP) užsakymu tyrimą atlikę analitikai patarė ES būti pasirengusiai ateityje toliau svarstyti šią galimybę, tačiau pabrėžė, kad jos įgyvendinimui dar reikia nueiti ilgą kelią.

Vienas didžiausių nesutarimų dėl galimo skaitmeninio euro kūrimo ir įgyvendinimo yra idėja, kad tokia valiuta būtų visiškai centralizuota, taigi, leistų vienam valdžios subjektui kontroliuoti su ja atliekamus sandorius. Kai kurie ekspertai mano, kad tai kelia neišvengiamą grėsmę asmens privatumui^[3].

Taip pat aktualus yra konkurencijos klausimas. Nors CBDC galėtų suteikti daugiau galimybių piliečiams, kurie gali turėti ribotą prieigą prie tradicinių skaitmeninių bankininkystės priemonių arba jos neturėti, neimdami įmokų už sąskaitas ar būdingų operacijų mokesčių, jie kelia potencialią grėsmę bendrovėms ir privataus sektoriaus bankams, kurie pelnosi siūlydami kredito sprendimus nepakankamai bankų aptarnaujamiems asmenims.

Diskusijas apie skaitmeninio euro įvedimą atidžiai sekanti Europos analitinio centro Bruegel vyresnioji mokslo darbuotoja, ekonomistė Maria Demertzis sako:

„Įdomu, kaip vystosi grynieji pinigai. Po pandemijos manėme, kad dauguma mokėjimų atliekami skaitmeniniu būdu. Bet iš tikrųjų, jei pažvelgtume į skaičius, tai ECB skaičiai, 42 proc. visų sandorių vertės euro zonoje 2022 m. buvo atlikta grynaisiais pinigais. 42 proc. ne visai pusė, bet labai, labai arti pusės. Iš tikrųjų manau, kad judėjimo kryptis yra grynųjų pinigų mažėjimas ir daugiau skaitmeninių mokėjimų, bet nemanau, kad grynieji pinigai visiškai išnyks“, – sako ji.

Bandydama nuspėti, kaip praktikoje būtų naudojamas skaitmeninis euras, M. Demertzis teigia, kad greičiausiai tai bus programėlė: tarpininkaus finansiniai tarpininkai, pavyzdžiui, bankai, o atsiskaitoma bus parduotuvėse ir lygiai taip pat, kaip atsiskaitoma dabar, skaitmeniniu būdu bet kokiomis kitomis priemonėmis.

Tačiau kalbėdama apie ateitį su skaitmeniniais pinigais, ekspertė itin svarbiomis laiko ir diskusijas apie jų saugumą bei privatumą.

„Jei norite, kad skaitmeninis euras kuo labiau imituotų grynuosius pinigus, reikia stengtis, kad jis būtų kuo anonimiškesnis. O štai ECB mums sako, kad anonimiškumas bus taikomas nedidelio lygio mokėjimams. Bet kai pradėsite mokėti didesnes pinigų sumas, tai nebebus anonimiška“, – akcentuoja M. Demertzis.

ECB neseniai surengtos viešos konsultacijas dėl skaitmeninio euro įvedimo parodė, kad daugiausia ekspertams ir ES piliečiams susirūpinimą kelia skaitmeninio euro privatumas: dėl to nerimauja net 43 proc. apklaustųjų.

Po jo seka saugumas, dėl ko nerimauja 18 proc., galimybė naudotis atsiskaitymo priemone visoje euro zonoje, kas neramina 11 proc. 9 proc. apklaustųjų neramina papildomi mokesčiai, o galimybė naudotis mokėjimo priemone neprisijungus prie interneto neramina 8 proc. apklaustų asmenų.